Man atrodo, kad šiuolaikiniam žmogui labai trūksta darnos su aplinka ir pačiu savimi. Trūksta ramybės. Jis vis dar mano, kad savo gyvenimą gali kontroliuoti pats, kad gyvąją gamtą galima reguliuoti pagal savo norus, kad viską galima išrauti, nupjauti, nukirsti, o toje vietoje pastatyti brangų daugiabutį, nutiesti šaligatvį, pakloti trinkeles. Lyg niekur nieko.
ŽOLINĖS ŽIEDAI
Nežinau, ar žino Žolinės žolės,
kad jų žiedai iki žiemos žus,
žali žiogai žiovaudami užsnūs
ir žingsnis po žingsnio
jas žiauriai žudysžiežulos šalnos…
–
Žmonės žinos:
ūžiantys vėjai, žliaugiantys lietūs
sugrįžo iš pernai
arba gūdžios amžių pradžios.
–
Rudens žinią nešios tik čirškiantys žvirbliai –
ryto žaroms, rugsėjo ilgesiui, vakaro žarijoms.
Tenežino dar Žolinės žolės:
gyvenimas – tai tik besisukantis dienos ir nakties ratas,
tik žybt – ir nebėr…