Programos skelbiamų tezių pagrindą sudaro krikščioniškosios minties politiniai postulatai, apibrėžiantys politinės raiškos principus, kylančius iš Katalikų Bažnyčios socialinio mokymo, prieš šimtmetį atkurtos Lietuvos Respublikos ir išeivijos politinės filosofijos ir programos „Į pilnutinę demokratiją“ kūrimo patirties.

Politikos principai

Krikščionių sąjungos politinė veikla grindžiama krikščioniškosios demokratijos ir krikščioniškos socialinės politikos principais: krikščioniškąja kultūros ir istorijos tradicija, žmogaus, kaip asmens, laisvės ir atsakomybės harmonija, pagarba žmogaus orumui, pamatine lygybe, teisingumu, solidarumu ir subsidiarumu. Kiekvienas žmogus suvokiamas kaip asmuo, turintis Dievo įkvėptą sielą ir prigimtines teises, tarp jų – nepaneigiamą teisę laisvai vystytis.

Nuosekliai juos įgyvendindami, galime pasiekti esminių pokyčių visuomenės gyvenime ir garantuoti tvarią Lietuvos ateitį. Lietuvos ateitį gali užtikrinti įvairių politinių jėgų vertybėmis pagrįstas sutarimas ir bendras darbas Lietuvai išlaikant skirtingas vertybines nuostatas ir politinius įsitikinimus. Valstybės idealas – bendrija, kurioje kiekvienas žmogus turi visas sąlygas realizuoti savo žmogiškąsias galimybes. Esame įsitikinę, kad politika ne tik gali, bet ir privalo būti morali, tvirtai giname nuostatą, kad politikos negalima vykdyti priemonėmis, žeminančiomis prigimtinį žmogaus orumą ir dorovės principus.

Visos Europos valstybės ir jų žmonių mentalitetas – iš gyvenimo šeimoje, draugėje, sutariant, gyvenimo, reikalaujančio darbštumo, inovatyvumo ir sugebėjimo kasdienes problemas spręsti čia ir dabar.

Būdamas bendruomenės narys, žmogus turi bendrų pareigų ir dalijasi atsakomybe už savo artimą, bendruomenę ir pasaulį. Šiuolaikinėje žmonių bendrijoje ypatingą reikšmę teikiame šeimai – savo programines nuostatas kildiname iš idėjos, kad šios mažos bendrijos stabilumas ir klestėjimas yra ir didelės bendruomenės – miesto ir kaimo, šalies ir integruotos euroatlantinės bendrijos – klestėjimo pagrindas. Todėl visa mūsų programa orientuota į šeimos ir bendruomenės interesų stiprinimą. Tvirta šeima – tai solidari visuomenė ir stipri valstybė.

Mes nesame kokios nors visuomenės grupės ar kokio nors regiono interesams atstovaujanti grupė. Mūsų veikla apima visus Lietuvos žmones ir visas politinio veikimo sritis. Mes atmetame įvairias politinio ekstremizmo formas kaip neatspindinčias visuomenės interesų. Trumpalaikis „pragmatinis“ sprendimas – lyg smagi nuodėmė: tuo kartu visiems malonu, tačiau vėliau – sunki ir skaudi atgaila.

Ne vien turtai kuria padorią ir sąžiningą bendruomenę. Nesąžiningoje ir tik apie materialinę gerovę galvojančioje bendrijoje pinigų visada bus per mažai, santaikoje gyvenanti bendrija visada mokės gyventi pagal galimybes.

Lietuva šiandien

Esame už Lietuvą, kurioje dera istorija ir dabartis. Mums svarbu etninis paveldas, krikščioniškoji tradicija, europietiškas požiūris į dabartį, globalus pasaulio likimo suvokimas. Mes minime liepos 6-tąją kaip europietiško valstybingumo pradžią, vasario 16-tąją, kaip tautinės bendrijos gimimą ir kovo 11-tąją kaip šiuolaikiškos dinamiškos Vakarų ir euroatlantinės bendrijos šalies atgimimą, šalies, kurioje mes, būdami lietuviai, esame ir europiečiai, kurioje, puoselėdami savo etnines šaknis, prisidedame prie teisingesnio globalaus pasaulio kūrimo, kurioje savo istorinį paveldą išreiškiame per amžinąsias tikėjimo ir žmogiškosios patirties vertybes.

Laiminga Lietuva – politinis projektas, skirtas turintiems jautrią širdį, darbščias rankas, kūrybinę drąsą, meilę savo kraštui. Tokia asmenybė, toks lietuvis yra mūsų politinė siekiamybė.

Per tris Nepriklausomybės dešimtmečius sukūrėme Lietuvą, kuri yra nepriklausoma euroatlantinės valstybių šeimos narė. Mūsų ekonominis potencialas priartėjo prie išsivysčiusių pasaulio valstybių. Turime galimybę ir pareigą patys tvarkytis savo šalyje, savo noru dalyvauti tarptautinėse ir ekonominėse pasaulio organizacijose. Pokyčiai mūsų gyvenime irgi akivaizdūs. Užaugo laisvesnė iniciatyvesnė jaunoji karta, džiaugiamės savo talentais mokslo, kultūros, verslo, sporto ir kt. srityse. Tai bendras mūsų visų pastangų rezultatas ir tuo pagrįstai turime didžiuotis. Kartu tai mus įpareigoja atkakliai siekti taisyti tai, kas yra ne tinkama Lietuvai, ir perimti pasaulinę patirtį aiškiai suvokiant, kad ne viskas yra besąlygiškai priimtina.

Tačiau tuo pat metu jaučiame, kad Lietuvos visuomenei svetima tampa politika, menkai rūpi valdžios autoritetas, stiprėja visuotinė apatija, atsisakoma dalyvauti bendruomenės gyvenime, laimės ieškoma kitur. Lietuva tapo socialinės atskirties, lėto tautos išmirimo, masinės emigracijos, tautinės kultūros ir lietuviškos tapatybės nykimo šalimi.

Lietuvai reikia keisti prastai žmonėms tarnaujančią sistemą. Lietuvai reikia vilties ir tikėjimo savimi pačia. Lietuvai reikia žmonių, kurie laikosi aiškių vertybinių nuostatų, leidžiančių pataisyti padėtį nesugriaunant to, kas veikia gerai.

Mes galime sukurti tikinčią, teisingą, pasiturinčią ir švarią Lietuvą. Esame pasiryžę sukurti padorią ir sąžiningą valstybę, tvirtai tikėdami, kad tai įmanoma. Tikime, kad valstybės politika ir ją įgyvendinanti administracija gali ir privalo būti sąžininga. Socialinis teisingumas ir visiška demokratija turi tapti mūsų politinio gyvenimo darbotvarkės gaire.

Ekonominis valstybės progresas, kultūrinė pažanga ir tautos saugumas neįmanomas be demokratiškai organizuotos ir disciplinuotos politinės santvarkos. Tačiau ši neįmanoma be ją išlaikančios ir palaikančios politinės kultūros, o politinė kultūra neatsiejama nuo žmogaus, nuo jo vertybių, nuo tomis vertybėmis grindžiamo politinio proceso.

Bendrasis gėris ir demokratija

Valstybės, visuomenės ir protingos teisinės tvarkos egzistavimo pagrindas – bendrasis gėris. Bendrasis gėris yra tai, kas mus jungia, vienija ir duoda vidinę priežastį būti visuomenės nariais. Bendrojo gėrio principas duoda gairę protingai ir teisingai visuomenės tvarkai, neleidžiančiai atskirų individų ar grupių interesų tenkinti kitų individų ar visuomenės sąskaita.

Bendrasis gėris apima tokias vertybes kaip pagarbą asmeniui ir prigimtinėms jo teisėms bei laisvėms, socialinę gerovę, sudarančią prielaidas tikrai žmoniškam gyvenimui, ir tvarią, protingą, sąžiningą bei teisingą visuomenės tvarką. Visi valstybės piliečiai turi pareigą prisidėti prie visuomenės ir valstybės bendrojo gėrio. Katalikų Bažnyčios socialinis mokymas pabrėžia, kad krikščionys „negali atsisakyti dalyvauti politikoje, kitaip tariant, įvairiarūšėje ūkio, visuomenės ir įstatymų leidybos veikloje, organiškai ugdančioje bendrąjį gėrį“.

Politinė demokratija nustato asmens santykius su valstybės valdžia. Šie santykiai yra žmonių gyvenimo santykių dalis. Socialinė demokratija yra demokratijos principo įgyvendinimas ūkinio gyvenimo srityje. Politinė demokratija sudaro galimybes visiems piliečiams realiai dalyvauti valdant savo šalį, o socialinė demokratija turi leisti visiems ūkinių gėrybių kūrėjams, savininkams, vartotojams realiai dalyvauti tvarkant šalies ūkio reikalus.

Mūsų vertybinis tikslas – gerumas vienų kitiems, gerumas tiems, kurie dirba ir uždirba, kuria materialų ir dvasinį gėrį, gerumas tiems, kurie negali kurti materialaus ar dvasinio išmatuojamo gėrio.

Šeima – tautos ir valstybės pagrindas

Šeimos politikoje principingai siekiame stiprinti vyro ir moters papildomumą, lygiateisiškumą, kartų bendravimą, santuokos, vaikų ir negimusių kūdikių apsaugą, rūpintis neįgaliųjų socialine integracija, realia vaikų teisių apsauga.

Mūsų šalies Konstitucijoje skelbiama, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Lietuva privalo vadovautis šiuo principu. Puoselėdami Lietuvą kaip savo šeimą, galime padėti jai tapti šalimi, kurioje jos piliečiai trokšta gyventi ir kurti. Tokia Lietuva padėtų žmonėms išsilaisvinti iš skurdo, nusivylimo, savanaudiškumo, pilietinio pasyvumo, vartotojiškumo, prastos dvasinės ir fizinės sveikatos.

Šeima – savarankiška bendruomenė, turinti teisių, kurių valstybė nei nusavinti, nei panaikinti negali. Valstybė privalo padėti šeimai atlikti savo visuomeninę misiją – gyventi santuokoje, auklėti ir lavinti vaikus, globoti garbaus amžiaus sulaukusius šeimos narius. Stiprinant šeimą ar teikiant jai paramą bei pagalbą, užtikrinama, kad šeima nepatirs nebūtino ir neproporcingo kišimosi į jos privatų gyvenimą.

Darniose šeimose tėvai saugo savo vaikus, augantys vaikai deramai rūpinasi tėvais. Pensijos turėtų būti ne išgyvenimui, bet oriai senatvei. Šeima turi teisę pasirinkti savo gyvenimo būdą, aplinką, ekonominės veiklos formą. Tėvai turi prigimtinę teisę patys gyventi ir ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus (neprieštaraujant teisėtiems vaiko interesams) ir savo nuožiūra parinkti jiems geriausią ugdymo, sveikatinimo, mitybos, pasaulio pažinimo, socializacijos, ekonominės veiklos, kultūrinės raiškos ir kitų gyvenimo sričių būdą.

Vyro ir moters santuokos institutas turi būti saugomas. Santuokos ryšys – meilės ryšys, grindžiamas priesaika. Santuokos priesaika neturi būti keičiama sandėriu dėl bendro gyvenimo.

Mes suprantame pavojus ir iššūkius šiuolaikinei šeimai. Mes žinome, kad šeimos stiprinimas – būtina tautos tvirtėjimo ir valstybės gerovės sąlyga. Privalome užtikrinti atsakingos tėvystės ir motinystės, pagarbos gyvybei ir žmogaus orumui bet kuriuo jo gyvenimo etapu sąlygas. Palaikome organizacijas ir institucijas, teikiančias pagalbą ir informaciją į įvairias gyvybei kritines situacijas (– krizinio nėštumo, senelių slaugos ir kt.) patenkantiems asmenims. Sudarome sąlygas įgyvendinti rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programas, kurios grįstos asmenų tarpusavio pagarbos ugdymu, gyvybės apsauga.

Mums nepriimtinos jokios ideologijos ir „inžinerinės“ priemonės, neigiančios, žalojančios ir griaunančios biologinę ir socialinę žmogaus prigimtį, natūralų fizinį ir dvasinį lytiškumą.

Suprantame, kad šeimų stabilumas kenčia dėl nepakankamo bendravimo dėsnių supratimo susituokus. Valstybė turėtų padėti šiuos dėsnius suprasti. Jaunoms šeimoms reikalinga pagalba ir skatinimas turėti daugiau vaikų, auginti dinamišką mylinčių žmonių bendriją. Profesinės karjeros siekimas neturėtų būti gausesnės šeimos alternatyva, bet gyvenimo šeimoje dalis.

Žmogaus orumas ir žmogaus teisės

Žmogaus orumas yra prigimtinis. Pagarba žmogui ir jo orumui yra teisingos visuomenės pagrindas. Tikra demokratija yra įmanoma tik tuo atveju, kai remiasi teisinga asmens samprata ir iš to kylančiais principais.

Žmogaus teisių ir laisvių tikslas – užtikrinti kiekvieno visuomenės nario galimybę gyventi jo prigimtinį orumą atitinkantį gyvenimą visuomenėje, kurti bendrąjį gėrį ir juo naudotis. Visuomenėje turi būti kuriama laisvės ir atsakomybės harmonija.

Socialinis teisingumas neatsiejamas nuo pagarbos žmogui kaip asmeniui. Ekonominė tvarka turi užtikrinti teisingą ir sąžiningą ekonominės veiklos rezultatų pasiskirstymą visuomenėje. Iš ekonominės veiklos turi laimėti visa visuomenė. Teisinė ir ekonominė tvarka turi sudaryti palankias sąlygas visiems visuomenės nariams dalyvauti ekonominėje veikloje ir gauti teisingą ir orų atlygį už atliktą darbą.

Teisės viršenybės principo įsitvirtinimas kiekvieno asmens sąmonėje, mintyse ir veikloje užtikrintų atsakingos ir modernios visuomenės kūrimą. Per praėjusius kelerius metus priimta daug pažangių teisės aktų. Vieni jų užtikrina konstitucinių, civilinių teisių apsaugą ir efektyvesnį jų gynimą, kiti skirti saugoti visuomenę ir jos narius, valstybę nuo teisės pažeidimų ir teisėtų jų interesų nepaisymo. Teisinių institucijų reformavimas, naujų įstatymų leidyba ar tobulinimas paremti tiek sava, tiek tarptautinės bendrijos pažangiąja patirtimi.

Kultūra, švietimas

Mus sukūrė kultūra. Prieš pusantro šimto metų pradėjome mokyti vaikus, o ne siųsti juos sunkiems darbams į laukus. Pinigai atėjo vėliau, atėjo todėl, kad buvome kultūringi. Atvirkščiai nebūna. Šiandien didžiuojamės esą lietuviais tik dėl kultūros. Kultūra yra visų kitų gyvenimo sričių pagrindas, dėl jos randasi teisinga ekonomika, švari gamyba, teisingumas ir gerovė.

Kultūros paveldas – Lietuvos kultūros ir istorijos dalis – būtinas kiekvienai nepriklausomai Europos valstybei. Mums reikia ne tik išsaugoti savo istoriją, reikia prisiminti tai, kas užmiršta, susigrąžinti, kas neatsakingai išdalinta kitiems ar pamesta.

Kultūra ir tikėjimas yra ypač glaudžiai susiję su žmogumi. Pasaulėžiūra ir kūryba yra to paties žmogiškumo išraiška. Demokratinėje santvarkoje sąžinės laisvė būtina, priverstinis tikėjimo ar netikėjimo primetinėjimas varžo žmogaus saviraiškos laisvę, „mankurtizuoja“ visuomenę.

Kultūra neturi būti sutapatinta su pramoga. Valstybė turi garantuoti kultūros savaimingumą ir skatinti kūrėjo saviraiškos galimybes, laiduoti autentiškos krašto kultūros tęstinumą, sudaryti sąlygas nacionalinės kultūros sklaidai.

Valstybė turi socialinėmis, ekonominėmis ir kitomis priemonėmis skatinti gabiausius kultūros ir meno kūrėjus, ypač gabų jaunimą, pasilikti Tėvynėje, puoselėti tarptautinius kultūros ir meno mainus kaip kultūros eksportą, remti ir skatinti tarptautinį turizmą ir savo krašto pažinimą, visuomenės kultūrinio skonio ugdymui ir švietimui panaudoti nekomercines elektronines žiniasklaidos priemones, šiam tikslui skirdama tikslinį finansavimą, visokeriopai skatinti ir remti kultūros institucijų, mokyklų ir tradicinių religinių bendrijų bendradarbiavimą, puoselėti Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų kultūrines tradicijas.

Per švietimą ir mokslą jaunoji karta įgyja žmonijos dvasinę ir materialinę patirtį. Švietimo ir mokslo sistema visuomenei padeda perimti žmonijos sukauptas žinias ir jas pritaikyti kasdienėms žmogaus reikmėms. Pagrindinė švietimo sistemos grandis – Lietuvos mokykla – turi būti pasirengusi XXI amžiaus kultūriniams ir technologiniams iššūkiams. Mokslas turi tarnauti ir pažinimui, ir mūsų šalies technologinei bei ūkio plėtrai. Mokslo plėtra – tai mūsų tautos galimybė išlikti konkurencinga globaliame pasaulyje.

XXI amžiuje moksleivis turi gauti ne tik tvirtų žinių, bet ir išsiugdyti gebėjimą reikiamas žinias rasti informacijos srautuose ir bazėse, nepasimesti tarp žinių lobyno ir informacijos šiukšlyno. Iš sąžinės laisvės kylanti tėvų teisė spręsti apie savo vaikų auklėjimo kryptį turi būti praktiškai įgyvendinama.

Mūsų tikslas – p ne tik parengti specialistus, bet ir išugdyti asmenybes, turinčias žinių.

Krašto ūkis ir ekonomika

Lietuva yra ir bus socialiai orientuotos laisvosios rinkos ekonomikos pagrindu funkcionuojanti valstybė.

Per ūkinį veikimą žmogus gali susikurti oriam kūrybingam gyvenimui tinkamas sąlygas. Ūkis privalo tarnauti oriam kūrybingo žmogaus gyvenimui, bet ne žmogus ūkiui. Ūkio principas – į bendrąją gerovę orientuota privati iniciatyva. Nuosavybės asmeniškumasyra jos visuotinumo pagrindas. Valstybė turi saugoti, kad privati ūkinė iniciatyva neatsigręžtų prieš bendrąją gerovę.

Rinkos dėsniai nėra tapatūs socialiniam teisingumui. Sieksime, kad socialinis teisingumas taptų esminiu ekonominės politikos prioritetu. Skatinsime ir remsime profesinį dirbančių žmonių mobilumą, mažinsime teritorinę nedarbo diferenciaciją. Sieksime, kad kiekvienas Lietuvos regionas maksimaliai išnaudotų savo potencialą.

Lietuvai svarbu susigrąžinti emigravusius žmones. Dauguma jų – jauni, kurti ir savo šalį puoselėti galintys žmones, kurių nepakeis migrantai iš kitų šalių. Jeigu Lietuvoje daugiau žmonių mirs negu gims, daugiau emigruos negu sugrįš, kalbėti apie šviesią Lietuvos ateitį būtų apgavystė.

Tik dirbdamas žmogus veikia kaip orus asmuo. Kas gyvena nedirbdamas, iš tiesų gyvena iš svetimo darbo.

Socialinė rūpyba

Iš esmės dirbančio žmogaus sumokėti mokesčiai yra socialinės rūpybos pagrindas. Dėl to valstybės pareiga – siekti maksimaliai suteikti galimybę dirbti, padėti laikinai nedirbantiems ir neskatinti išlaikytinių. Senstant visuomenei, vis sunkiau bus įgyvendinti efektyvią socialinę politiką. Siekis didinti gimstamumą šalyje tampa gyvybiškai būtinas. Demografinių problemų sprendimui reikia sutelkti valstybės institucijų ir visuomenės pastangas. Gausesnių šeimų skatinimas, pagalba sprendžiant jų socialines problemas yra neatidėliotina būtinybė ir ateities sėkmės laidas.

Visi Lietuvos žmonės yra svarbūs. Lietuvos valstybės socialinės politikos tikslas – remiantis solidarumo ir subsidiarumo principais, sudaryti sąlygas kiekvienam asmeniui savo jėgomis tvarkyti gyvenimą, laisvai ir atsakingai kurti savo ateitį. Esame įsitikinę, kad socialinis solidarumas yra socialiai saugios visuomenės pagrindas. Sieksime, kad Lietuvos žmonės jaustųsi laisvi, darbu ir kita teisėta veikla užsitikrinantys gerovę ir tuo pačiu metu socialiai apsaugoti.

Didesnio mokestinio solidarumo reikia ir mažinant santykinį skurdą. Sieksime racionalesnio lėšų perskirstymo per nacionalinį biudžetą. Daug didesnį indėlį turėtų sudaryti pajamos iš turto ir dividendų, kt. turtingųjų mokesčių, kad galėtume labiau padėti neįgaliesiems, pajėgtume sukurti efektyvią infrastruktūrą juos slaugantiems ir globojantiems namuose. Turime padėti žmonėms, globojantiems neįgalius asmenis, todėl socialinių paslaugų plėtra yra ypač svarbi. Žmonės, turintys negalią, yra tiek pat svarbūs, kaip ir sveikieji. Jie turėtų jaustis visaverčiais ir galėtų maksimaliai prisidėti prie bendrojo gėrio kūrimo.

Saugi ir ori senatvė yra mūsų valstybės stabilumo veiksnys. Neaiški senatvės perspektyva skatina žmonės ieškoti saugesnės alternatyvos kitose šalyse. Turime užtikrinti SODROS pensijas, palyginti su vidutine alga, atitinkančias ES valstybių narių standartus. Kartu turime skatinti žmones draustis papildomai, kad sukauptos pajamos leistų senjorams visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime.

Sveikatos apsauga

Sveikatos apsauga – tai žmogaus teisių išraiška, leidžianti kiekvienam siekti geresnės fizinės ir dvasios sveikatos, suteikianti teisę į pakankamą ir sveiką mitybą, į reikalingą būstą, teisę gyventi ir dirbti saugioje aplinkoje ir gauti informaciją apie savo sveikatą.

Žmonės turi jausti, kad jų sveikata saugoma. Jie turi būti tikri, kad visą gyvenimą jiems bus teikiama reikalinga šiuolaikiška sveikatos priežiūros pagalba, kad ji bus prieinama ir geros kokybės.

Esame pasiruošę užtikrinti kokybišką pirminę sveikatos priežiūrą, sukurti lanksčią ir dinamišką ligoninių tinklą garantuoti visiems piliečiams prieinamą sveikatos apsaugą, decentralizuoti sveikatos įstaigų sistemą.

Sukurti visuotinį įvairiapusį sveikatos apsaugos potencialą užtikrinant žmonių sveikatos priežiūrą ir nuolatinį jos saugojimą visą gyvenimą, taip pat įvairių ligų, traumų ir sergamumo mažinimą.

Sveikatos apsauga turi būti finansuojama mišriai: iš valstybės biudžeto ir sveikatos draudimo sistemos. Įgyvendindami programas ir per investicijas turime daug efektyviau išlaikyti valstybines sveikatos apsaugos ir priežiūros institucijas.

Vien valstybė nesugebės užtikrinti visavertės sveikatos apsaugos. Privačių sveikatos apsaugos, priežiūros ir gydymo įstaigų veikla turėtų būti skatintina aiškiai ją reglamentuojant įstatymuose.

Turime suprasti, kad vien tik gydydami ligas nepasieksime reikiamų tikslų. Turime plėtoti ligų profilaktikos, sveiko gyvenimo būdo programas.

Ekologija

Žemė – tai mūsų bendri namai, kuriuose turime teisę gyventi, tačiau neturime teisės piktnaudžiauti savo buvimu, niokoti ir naikinti bendrus namus. Užterštumas, klimato kaita, vandens klausimai, biologinės įvairovės nykimas, socialinės problemos, prisidedančios prie gamtos niokojimo, yra mūsų prioritetinis rūpestis. Lietuva, nebūdama labai didelė valstybė, turi aktyviai dalyvauti sprendžiant pasaulines problemas.

Lietuvos gamta, miškai, vandenys – turtas, kuris dar nėra tinkamai mūsų visuomenės vertinamas. Mums nepriimtinas noras beatodairiškai siekti pelno. Mes privalome gamtą išsaugoti mūsų ateities kartoms.

Mes kuriame valstybę, kurioje nekyla žmogaus ir jo gyvenamosios aplinkos konfliktas, žmogus yra harmoninga gamtos dalis. Mūsų žalioji politika i taip pat apima socialinę, kultūrinę, politinę ir dvasinę ekologiją, kurios iššūkiai ir problemos vis gilėja.

Užsienio politika ir nacionalinis saugumas

Tarptautinėje aplinkoje ligšiolinė Lietuvos užsienio politika vertinama kaip labai sėkminga, leidusi įtvirtinti valstybingumą, prisijungti prie grupės šalių, kurios sėkmingai integravosi į euroatlantines struktūras.

Mūsų valstybė laikoma stabilios demokratijos šalimi, ji yra dažnai rodoma kaip sėkmingas pereinamojo laikotarpio iš totalitarizmo į demokratiją pavyzdys, priimtinas daugeliui pasaulio šalių, ji yra gerų kaimynystės santykių pavyzdys.

Sieksime įtvirtinti Lietuvos kaip aktyvaus užsienio politikos subjekto ir tarptautinio saugumo kūrėjos vaidmenį per Jungtinių Tautų Organizaciją, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją, Europos Tarybą ir kitas organizacijas.

Lietuva buvo ir bus aktyvi ES ir kitų tarptautinių organizacijų narė, tuo pat metu likdama savo lietuviškuosius prioritetus įgyvendinančia šalimi. Mūsų interesas yra išsaugoti ES šalių vienybę, Šengeno erdvę ir euro zoną. Tuo pat metu, matydami vertybių krizę visoje euroatlantinėje erdvėje, siekiame vertybinio ES ir visos euroatlantinės civilizacijos atsinaujinimo. ES buvo sukurta vadovaujantis krikščioniškosios demokratijos ideologija; manome, kad ši ideologija yra geriausias tolesnio integruotos Europos gyvavimo pagrindas.

Lietuva buvo ir liks neatsiejama vientisos ir laisvos Europos dalis, todėl ji prisiima bendrą atsakomybę už Europos istorinį paveldą, žmonių gerovę, naujos saugumo sistemos kūrimą, žemyno ekonomikos būklę. Pasisakome už ES ekonominių ir gynybinių galių stiprinimą, remiame ES plėtrą priimant į Sąjungą narystės siekiančias Balkanų regiono ir Rytų Europos šalis.

Palikydami santykius su narystės ES nesiekiančiomis šalimis, sieksime, kad jokie trumpalaikės ekonominės naudos veiksniai netaptų pretekstu toleruoti tarptautinės teisės, tarptautiniu mastu pripažintų individualių žmogaus teisių ir tautų apsisprendimo teisės pažeidimus.

Nacionalinio saugumo užtikrinimas – Lietuvos valstybės gyvavimo kintančiame pasaulyje garantija. Sėkminga nacionalinio saugumo ir užsienio politika daro Lietuvą svarbia veikėja regiono, Europos ir pasaulio tautų bendrijoje.

Narystė NATO ir Aljanso įsipareigojimų vykdymas šiandien yra racionaliausias ir efektyviausias šalies išorinio saugumo užtikrinimo būdas. Konkretūs įsipareigojimai ir gynybos būdas (kariuomenė struktūra, dalyvavimas misijose ir pan.) priklauso nuo tarptautinės politinės situacijos ir konkrečių, detaliai šiuos klausimus apibrėžiančių sutarčių. Kuo labiau esame pasiruošę ginti savo šalį, tuo mažesnė tikimybė, kad ginti ir aukotis tikrai prireiks.

Svarbios nacionalinio saugumo dalys yra pasipriešinimas nekonvencinėms ir hibridinėms grėsmėms, kultūrinis ir pilietinis saugumas. Jų užtikrinimui turi būti skirtas deramas dėmesys. Valstybės organizuojamą piliečių pasirengimą visuotinei gynybai esame pasiryžę derinti su integracija į transatlantinės gynybos sistemas, intensyvinti ir plėsti bendradarbiavimą įvairiose saugumo ir gynybos srityse su NATO bei narystės Aljanse siekiančiomis šalimis, taip pat dvišalį iR regioninį bendradarbiavimą.

Sieksime plėtoti abiem pusėms naudingus dvišalius santykius su kaimyninėmis valstybėmis, aktyviai prisidėti prie Baltijos ir Šiaurės Europos valstybių bendradarbiavimo, taip pat Baltijos jūros valstybių tarybos veiklos, toliau plėtodami bendrus transporto ir energetikos infrastruktūros projektus, bendrus projektus informacinių technologijų, nusikaltimų prevencijos, švietimo, aplinkos apsaugos ir kitose srityse.

Pabaiga

Ši programa yra partijos veiklos gairės. Ji gali būti tikslinama ir taisoma atsižvelgiant į visuomenės poreikius ir partijos galimybes.

Krikščionių sąjungos politinės partijos įgaliotas atstovas

Rimantas Jonas Dagys