„UŽ LIETUVĄ IR EUROPĄ KURIOMIS DIDŽIUOJAMĖS!“

Programos skelbiamų tezių pagrindą sudaro krikščioniškosios minties politiniai postulatai, apibrėžiantys politinės raiškos principus, kylančius iš Katalikų Bažnyčios socialinio mokymo, prieš daugiau kaip šimtmetį atkurtos Lietuvos Respublikos ir išeivijos politinės filosofijos bei Europos integracijos ideologo Robert‘o Schuman‘o politikos tezių. Kiekvienas žmogus šioje ideologijoje suvokiamas kaip asmuo, turintis Dievo įkvėptą sielą ir prigimtines teises, tarp jų – nepaneigiamą teisę laisvai vystytis, remiantis žmogaus, kaip asmens, laisvės ir atsakomybės harmonija, pagarba žmogaus orumui, pamatine lygybe, teisingumu, solidarumu ir subsidiarumu.

Dėl šios priežasties savo politinėje programoje daug vietos skiriame vertybėms, kuriomis buvo ir turėtų būti grindžiama vieningos Europos – kaip vertybių sistemos idėja.

Lietuva šiandien – Lietuva Europoje

Lietuvos ateitį gali užtikrinti įvairių politinių jėgų vertybėmis pagrįstas sutarimas ir bendras darbas Lietuvai, išlaikant skirtingas vertybines nuostatas ir politinius įsitikinimus. Valstybės idealas – bendrija, kurioje kiekvienas žmogus turi visas sąlygas realizuoti savo žmogiškąsias galimybes. Esame įsitikinę, kad politika ne tik gali, bet ir privalo būti morali, tvirtai giname nuostatą, kad politikos negalima vykdyti priemonėmis, žeminančiomis prigimtinį žmogaus orumą ir dorovės principus.

Iš istorinės patirties žinome, kad visų Europos valstybių ir jų žmonių mentalitetas – iš gyvenimo šeimoje, draugėje, sutariant, gyvenimo, reikalaujančio darbštumo, inovatyvumo ir sugebėjimo kasdienes problemas spręsti čia ir dabar.

Būdamas bendruomenės narys, žmogus turi bendrų pareigų ir dalijasi atsakomybe už savo artimą, bendruomenę ir pasaulį. Šiuolaikinėje žmonių bendrijoje ypatingą reikšmę teikiame šeimai – savo programines nuostatas kildiname iš idėjos, kad šios mažos bendrijos stabilumas ir klestėjimas yra ir didelės bendruomenės – miesto ir kaimo, šalies ir integruotos euroatlantinės bendrijos – klestėjimo pagrindas. Todėl visa mūsų programa orientuota į šeimos ir bendruomenės interesų stiprinimą. Tvirta šeima – tai solidari visuomenė ir stipri valstybė,  tai mūsų valstybė ir Europa, kuriomis galime didžiuotis.

Per tris Nepriklausomybės dešimtmečius sukūrėme Lietuvą, kuri yra nepriklausoma euroatlantinės valstybių šeimos narė. Mūsų ekonominis potencialas priartėjo prie išsivysčiusių pasaulio valstybių. Turime galimybę ir pareigą patys tvarkytis savo šalyje, savo noru dalyvauti tarptautinėse ir ekonominėse pasaulio organizacijose. Užaugo laisvesnė iniciatyvesnė jaunoji karta, džiaugiamės savo talentais mokslo, kultūros, verslo, sporto ir kt. srityse. Tai bendras mūsų visų pastangų rezultatas ir tuo pagrįstai turime didžiuotis. Kartu tai mus įpareigoja atkakliai siekti taisyti tai, kas yra ne tinkama Lietuvai, ir perimti euroatlantinę ir pasaulinę patirtį, aiškiai suvokiant, kad ne viskas yra besąlygiškai priimtina.

Esame už Lietuvą, kurioje dera istorija ir dabartis. Mums svarbu etninis paveldas, krikščioniškoji tradicija, europietiškas požiūris į dabartį, globalus pasaulio likimo suvokimas. Mes minime liepos 6-tąją kaip europietiško valstybingumo pradžią, vasario 16-tąją, kaip tautinės bendrijos gimimą ir kovo 11-tąją kaip šiuolaikiškos dinamiškos Vakarų ir euroatlantinės bendrijos šalies atgimimą, šalies, kurioje mes, būdami lietuviai, esame ir europiečiai, kurioje, puoselėdami savo etnines šaknis, prisidedame prie teisingesnio globalaus pasaulio kūrimo, kurioje savo istorinį paveldą išreiškiame per amžinąsias tikėjimo ir žmogiškosios patirties vertybes. Laiminga Lietuva – politinis projektas, skirtas turintiems jautrią širdį, darbščias rankas, kūrybinę drąsą, meilę savo kraštui. Tokia asmenybė, toks lietuvis yra mūsų politinė siekiamybė.

Tačiau tuo pat metu jaučiame, kad Lietuvos ir Europos visuomenei politika tampa vis labiau „neįdomi“, menkai rūpi valdžios autoritetas, stiprėja visuotinė apatija, atsisakoma dalyvauti bendruomenės gyvenime, laimės ieškoma kitur. Lietuva palaipsniui tampa socialinės atskirties, lėto tautos išmirimo, masinės emigracijos, tautinės kultūros ir lietuviškos tapatybės nykimo šalimi.

Lietuvai reikia keisti prastai žmonėms tarnaujančią sistemą. Lietuvai reikia vilties ir tikėjimo savimi pačia. Lietuvai reikia žmonių, kurie laikosi aiškių vertybinių nuostatų, leidžiančių pataisyti padėtį nesugriaunant to, kas veikia gerai.

Negalime likti abejingi visos Europos likimui. Europos integracija, kaip sėkmingas kontinento taikos ir klestėjimo projektas, pastaraisiais metais susiduria su ne viena problema, kurios spendimui neturėjo ir neturi nei reiškinio prevencijos, nei kovos su juo plano. Nenuosekli ekonomikos bei ekologijos politika, nekontroliuojama migracija, pandemija, galiausiai žiaurus karas Europoje – tai ženklai, kad turime greitai bei ryžtingai pergalvoti savo politikos strategiją, prisiminti nepelnytai pamirštas ar net paniekintas vertybes. Vertiname ES vaidmenį palaikant stabilumą ir saugumą Europoje ir gerbiame krikščioniškas šaknis, kuriomis ji buvo pagrįsta. Laikomės konstruktyvaus, bet kritiško požiūrio į dabartinę ES formą. Daugeliu atvejų ES institucijų dalyvavimo lygis turi būti sumažintas. Pasisakome už griežtą subsidiarumo principo laikymąsi ir aiškias reformas, apibrėžiančias sritis, kuriose vis dar reikia ES institucijų ir reglamentų.

Mes – Krikščionių sąjunga – siūlome būdus, kaip Europos įmonės galėtų vystytis ir klestėti tvariai naudodamos išteklius, nes manome, kad rūpinimasis šia planeta yra Dievo duotas įpareigojimas. Esame Europos krikščionių politinio judėjimo (ECPM), dalis tad norime pabrėžti, kad mūsų programa pristato pagrindinius tikslus, kurie yra protingi ir praktiški atsakymai į Europos iššūkius. Viltingai žvelgiame į ateitį ir dirbame kartu dėl Europos, kurioje kiekvienas balsas būtų išaukštintas ir išgirstas, aprūpintas priemonėmis, informacija ir ištekliais, kad galėtume sėkmingai bendradarbiauti su savo bendruomene ir visuomene ir kurti pasaulį, apie kurį svajojame ateinančioms kartoms.

Bendrasis gėris

Valstybės, visuomenės ir protingos teisinės tvarkos egzistavimo pagrindas – bendrasis gėris. Bendrasis gėris yra tai, kas mus jungia, vienija ir duoda vidinę priežastį būti visuomenės nariais. Bendrasis gėris apima tokias vertybes kaip pagarbą asmeniui ir prigimtinėms jo teisėms bei laisvėms, socialinę gerovę, sudarančią prielaidas tikrai žmoniškam gyvenimui, ir tvarią, protingą, sąžiningą bei teisingą visuomenės tvarką. Visi valstybės piliečiai turi pareigą prisidėti prie visuomenės ir valstybės bendrojo gėrio. Katalikų Bažnyčios socialinis mokymas pabrėžia, kad krikščionys negali atsisakyti dalyvauti politikoje, kitaip tariant, įvairiarūšėje ūkio, visuomenės ir įstatymų leidybos veikloje, organiškai ugdančioje bendrąjį gėrį. Politinė demokratija sudaro galimybes visiems piliečiams realiai dalyvauti valdant savo šalį, o socialinė demokratija turi leisti visiems ūkinių gėrybių kūrėjams, savininkams, vartotojams realiai dalyvauti tvarkant šalies ūkio reikalus.

Mūsų vertybinis tikslas – gerumas vienų kitiems, gerumas tiems, kurie dirba ir uždirba, kuria materialų ir dvasinį gėrį, gerumas tiems, kurie negali kurti materialaus ar dvasinio išmatuojamo gėrio.

 

Žmogaus orumas

 

Žmogaus orumas, apibrėžiamas kaip kiekvieno Dievo sukurto žmogaus vidinė vertybė, yra visų žmogaus teisių ir čia pateikiamų vertybių kertinis akmuo.

Žmogaus orumas reiškia kiekvieno žmogaus prigimtinę vertę, jis yra visų žmogaus teisių kertinis akmuo. Mes tikime, kad šis visuotinis principas remiasi žmogumi, sukurtu pagal Dievo paveikslą ir panašumą. Tai reiškia, kad žmogaus orumas susijęs ne tik su individo verte ir teisėmis, bet ir su individų tarpusavio santykiais. Žmogaus orumas apima teisingų ir teisingų santykių tarp žmonių ir vyriausybių, įmonių ir aplinkos kūrimą. Mes tikime, kad žmogaus orumas visų pirma yra pareiga: mylėti Dievą ir mylėti savo artimą bei apsaugoti žmones, ypač silpnus ir trapius. Pasisakome už tai, kad tiek Europos institucijos, tiek valstybės narės visada laikytųsi žmogaus orumo principo nuo apvaisinimo iki natūralios mirties.

Mes laikomės Žmogaus teisių ir Biomedicinos konvencijoje išdėstytų principų ir pripažįstame, kad tik ES valstybės narės turi kompetenciją priimti teisės aktus bioetikos ir sveikatos priežiūros klausimais.

Pirmasis ir vienintelis teisiškai privalomas tarptautinis dokumentas, skirtas apsaugoti žmogaus orumą nuo netinkamo biomedicinos naudojimo, yra 1997 m. Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencija (Ovjedo konvencija). Jame teigiama, kad žmonių interesai turi būti svarbesni už mokslo ar visuomenės interesus. Konvencija draudžia kurti žmogaus embrionus mokslinių tyrimų tikslais ir reikalauja tinkamos embrionų apsaugos tais atvejais, kai šalys leidžia in vitro mokslinius tyrimus. Juo draudžiamas žmogaus klonavimas, prekyba organais ir audiniais ir apskritai žmogaus kūno ir jo dalių komercializavimas. Krikščionių sąjunga pritaria Ovjedo konvencijai ir, remiantis subsidiarumo principu, remia jos įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu.

Tuo pat metu remiame savo narių iniciatyvas nacionaliniu lygmeniu remti krizę patiriančias moteris ir šeimas, reikalauti didesnės valstybės pagalbos nėščioms moterims ir šviesti plačiąją visuomenę, ypač jaunimą, apie gyvybės brangumą ir kitus jų turimus pasirinkimus (pvz., įvaikinimą). Valstybės narės gali uždrausti arba apriboti kontraceptikų ar embrionų mirtį sukeliančių medžiagų pardavimą, tiekimą bei vartojimą.

Mes tvirtai pasisakome prieš visų formų surogatinę motinystę., kaip moters išnaudojimo formą. Tai taip pat pažeidžia vaiko žmogiškąjį orumą, nes jis laikomas sandorio objektu ar produktu. Vaiko teisei pažinti savo biologinius tėvus ir būti jų auklėjamam (Tarptautinės vaiko teisių konvencijos 7 str.) taip pat gali kilti pavojus. Pasisakome prieš Europos Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento (2022 m.) dėl Europos tėvystės pažymėjimo sukūrimo , kuris kenkia valstybių narių suverenitetui, subsidiarumo principui ir įteisintų surogatinę motinystę visose valstybėse, pažeisdamas moterų ir vaikų žmogaus orumą, paversdamas juos komerciniais produktais.

Mes giname kūdikių, kuriems diagnozuotos genetinės ligos, teisę į gyvybę ir visiškai palaikome neįgalių žmonių vertę ir orumą. Pritariame visiškam JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimui ir raginame ES ir valstybes nares tai padaryti teikiant reikiamą finansinę ir teisinę paramą.

Krikščionių sąjunga pasisako už senėjimą oriai ir sveikoje bendruomenėje. Paliatyviąją slaugą pasirenkame kaip vienintelį orų ir humanišką variantą gyvenimo pabaigai. Gyvenimo nutraukimas, kai jis „nevertas gyventi”, mums nepriimtinas, nes tai prieštarauja vidinei žmogaus vertei. Turint tvirtą socialinį tinklą, pritaikytą priežiūrą, psichinės sveikatos gyvenimo trenerius ir kokybišką paliatyviąją priežiūrą, gyvenimas gali būti orus iki galo.

Šeima – tautos ir valstybės pagrindas

Mūsų šalies Konstitucijoje skelbiama, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Lietuva privalo vadovautis šiuo principu. Puoselėdami Lietuvą kaip savo šeimą, galime padėti jai tapti šalimi, kurioje jos piliečiai trokšta gyventi ir kurti. Tokia Lietuva padėtų žmonėms išsilaisvinti iš skurdo, nusivylimo, savanaudiškumo, pilietinio pasyvumo, vartotojiškumo, prastos dvasinės ir fizinės sveikatos. Šeimos politikoje principingai siekiame stiprinti vyro ir moters papildomumą, lygiateisiškumą, kartų bendravimą, santuokos, vaikų ir negimusių kūdikių apsaugą, rūpintis neįgaliųjų socialine integracija, realia vaikų teisių apsauga.

Šeima – savarankiška bendruomenė, turinti teisių, kurių valstybė nei nusavinti, nei panaikinti negali. Valstybė privalo padėti šeimai atlikti savo visuomeninę misiją – gyventi santuokoje, auklėti ir lavinti vaikus, globoti garbaus amžiaus sulaukusius šeimos narius. Stiprinant šeimą ar teikiant jai paramą bei pagalbą, užtikrinama, kad šeima nepatirs nebūtino ir neproporcingo kišimosi į jos privatų gyvenimą.

Vyro ir moters santuokos institutas turi būti saugomas. Santuokos ryšys – meilės ryšys, grindžiamas priesaika. Santuokos priesaika neturi būti keičiama sandėriu dėl bendro gyvenimo.

Darniose šeimose tėvai saugo savo vaikus, augantys vaikai deramai rūpinasi tėvais. Pensijos turėtų būti ne išgyvenimui, bet oriai senatvei. Šeima turi teisę pasirinkti savo gyvenimo būdą, aplinką, ekonominės veiklos formą. Tėvai turi prigimtinę teisę patys gyventi ir ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus (neprieštaraujant teisėtiems vaiko interesams) ir savo nuožiūra parinkti jiems geriausią ugdymo, sveikatinimo, mitybos, pasaulio pažinimo, socializacijos, ekonominės veiklos, kultūrinės raiškos ir kitų gyvenimo sričių būdą.

Mes suprantame pavojus ir iššūkius šiuolaikinei šeimai. Mes žinome, kad šeimos stiprinimas – būtina tautos tvirtėjimo ir valstybės gerovės sąlyga. Privalome užtikrinti atsakingos tėvystės ir motinystės, pagarbos gyvybei ir žmogaus orumui bet kuriuo jo gyvenimo etapu sąlygas. Palaikome organizacijas ir institucijas, teikiančias pagalbą ir informaciją į įvairias gyvybei kritines situacijas (– krizinio nėštumo, senelių slaugos ir kt.) patenkantiems asmenims. Sudarome sąlygas įgyvendinti rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programas, kurios grįstos asmenų tarpusavio pagarbos ugdymu, gyvybės apsauga.

Mums nepriimtinos jokios ideologijos ir „inžinerinės“ priemonės, neigiančios, žalojančios ir griaunančios biologinę ir socialinę žmogaus prigimtį, natūralų fizinį ir dvasinį lytiškumą.

Suprantame, kad šeimų stabilumas kenčia dėl nepakankamo bendravimo dėsnių supratimo susituokus. Valstybė turėtų padėti šiuos dėsnius suprasti. Jaunoms šeimoms reikalinga pagalba ir skatinimas turėti daugiau vaikų, auginti dinamišką mylinčių žmonių bendriją. Profesinės karjeros siekimas neturėtų būti gausesnės šeimos alternatyva, bet gyvenimo šeimoje dalis.

Krikščionių sąjunga mano, kad šeimos politika visų pirma yra nacionalinės kompetencijos klausimas. Remdamosi subsidiarumo principu, Europos institucijos neturėtų kištis į valstybių narių šeimos politiką. Reikalaujame, kad ES susilaikytų nuo bet kokių iniciatyvų dėl šeimos politikos arba nuo teisės aktų, kurie prieštarauja valstybių narių nacionaliniams teisės aktams arba kurie skatina alternatyvias šeimos formas, siūlymo.

 

Vaiko teisės nustatytos ES pagrindinių teisių chartijoje ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje Krikščionių sąjunga pritaria principui, kad imantis bet kokių su vaikais susijusių veiksmų pirmiausia turėtų būti atsižvelgiama į vaiko interesus ir kad reikia rasti pusiausvyrą su poreikiu išlaikyti šeimas kartu. Manome, kad vaikų teisės prasideda jau nuo apvaisinimo, todėl negimę vaikai turėtų būti įtraukti į teisę į gyvybę. Mes pasisakome už paramą, mokymą ir finansinę paramą besilaukiančioms motinoms.

 

Žmogaus teisės

 

Žmogaus teisių ir laisvių tikslas – užtikrinti kiekvieno visuomenės nario galimybę gyventi jo prigimtinį orumą atitinkantį gyvenimą visuomenėje, kurti bendrąjį gėrį ir juo naudotis. Visuomenėje turi būti kuriama laisvės ir atsakomybės harmonija.

Socialinis teisingumas neatsiejamas nuo pagarbos žmogui kaip asmeniui. Ekonominė tvarka turi užtikrinti teisingą ir sąžiningą ekonominės veiklos rezultatų pasiskirstymą visuomenėje. Iš ekonominės veiklos turi laimėti visa visuomenė. Teisinė ir ekonominė tvarka turi sudaryti palankias sąlygas visiems visuomenės nariams dalyvauti ekonominėje veikloje ir gauti teisingą ir orų atlygį už atliktą darbą.

Teisės viršenybės principo įsitvirtinimas kiekvieno asmens sąmonėje, mintyse ir veikloje užtikrintų atsakingos ir modernios visuomenės kūrimą. Per praėjusius kelerius metus priimta daug pažangių teisės aktų. Vieni jų užtikrina konstitucinių, civilinių teisių apsaugą ir efektyvesnį jų gynimą, kiti skirti saugoti visuomenę ir jos narius, valstybę nuo teisės pažeidimų ir teisėtų jų interesų nepaisymo. Teisinių institucijų reformavimas, naujų įstatymų leidyba ar tobulinimas paremti tiek sava, tiek tarptautinės bendrijos pažangiąja patirtimi.

Kultūra, švietimas

Mus sukūrė kultūra. Prieš pusantro šimto metų pradėjome mokyti vaikus, o ne siųsti juos sunkiems darbams į laukus. Pinigai atėjo vėliau, atėjo todėl, kad buvome kultūringi. Atvirkščiai nebūna. Šiandien didžiuojamės esą lietuviais tik dėl kultūros. Kultūra yra visų kitų gyvenimo sričių pagrindas, dėl jos randasi teisinga ekonomika, švari gamyba, teisingumas ir gerovė.

Kultūros paveldas – Lietuvos kultūros ir istorijos dalis – būtinas kiekvienai nepriklausomai Europos valstybei. Mums reikia ne tik išsaugoti savo istoriją, reikia prisiminti tai, kas užmiršta, susigrąžinti, kas neatsakingai išdalinta kitiems ar pamesta.

Kultūra ir tikėjimas yra ypač glaudžiai susiję su žmogumi. Pasaulėžiūra ir kūryba yra to paties žmogiškumo išraiška. Demokratinėje santvarkoje sąžinės laisvė būtina, priverstinis tikėjimo ar netikėjimo primetinėjimas varžo žmogaus saviraiškos laisvę, „mankurtizuoja“ visuomenę.

Kultūra neturi būti sutapatinta su pramoga. Valstybė turi garantuoti kultūros savaimingumą ir skatinti kūrėjo saviraiškos galimybes, laiduoti autentiškos krašto kultūros tęstinumą, sudaryti sąlygas nacionalinės kultūros sklaidai.

Valstybė turi socialinėmis, ekonominėmis ir kitomis priemonėmis skatinti gabiausius kultūros ir meno kūrėjus, ypač gabų jaunimą, pasilikti Tėvynėje, puoselėti tarptautinius kultūros ir meno mainus kaip kultūros eksportą, remti ir skatinti tarptautinį turizmą ir savo krašto pažinimą, visuomenės kultūrinio skonio ugdymui ir švietimui panaudoti nekomercines elektronines žiniasklaidos priemones, šiam tikslui skirdama tikslinį finansavimą, visokeriopai skatinti ir remti kultūros institucijų, mokyklų ir tradicinių religinių bendrijų bendradarbiavimą, puoselėti Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų kultūrines tradicijas.

Per švietimą ir mokslą jaunoji karta įgyja žmonijos dvasinę ir materialinę patirtį. Švietimo ir mokslo sistema visuomenei padeda perimti žmonijos sukauptas žinias ir jas pritaikyti kasdienėms žmogaus reikmėms. Pagrindinė švietimo sistemos grandis – Lietuvos mokykla – turi būti pasirengusi XXI amžiaus kultūriniams ir technologiniams iššūkiams. Mokslas turi tarnauti ir pažinimui, ir mūsų šalies technologinei bei ūkio plėtrai. Mokslo plėtra – tai mūsų tautos galimybė išlikti konkurencinga globaliame pasaulyje.

XXI amžiuje moksleivis turi gauti ne tik tvirtų žinių, bet ir išsiugdyti gebėjimą reikiamas žinias rasti informacijos srautuose ir bazėse, nepasimesti tarp žinių lobyno ir informacijos šiukšlyno. Iš sąžinės laisvės kylanti tėvų teisė spręsti apie savo vaikų auklėjimo kryptį turi būti praktiškai įgyvendinama.

Mūsų tikslas – ne tik parengti specialistus, bet ir išugdyti asmenybes, turinčias žinių. Švietimas yra būtinas, kad šiandienos vaikai būtų savarankiški, protingi, gerai prisitaikę suaugusieji ir kad jų dovanos ir gebėjimai būtų maitinami ir ugdomi. Apskritai manome, kad vaikams naudinga eiti į mokyklą ir bendrauti su kitais ten esančiais vaikais; tai lavina ir jų socialinius įgūdžius. Tačiau tam tikrais atvejais mokymasis namuose gali būti tinkama alternatyva. Kaimo mokyklų nepriežiūra ir protų nutekėjimas į miestus mums kelia ypač didelį nerimą. Raginame nacionalines vyriausybes daugiau investuoti į vietos mokyklas ir sumažinti atstumą tarp švietimo įstaigos ir bendruomenės.

Patvirtiname, kad švietimas yra valstybių narių, o ne Europos Sąjungos kompetencija. Smerkiame didėjančią politinio ir ideologinio kišimosi į mokyklų mokymo programas, dėstomus dalykus ir metodus tendenciją. Manome, kad tėvai turėtų turėti laisvę pasirinkti, kaip jie nori auginti savo vaikus ir kokias vertybes bei įsitikinimus jie nori jiems perduoti. Mes pasisakome už tėvų teisę būti informuotiems ir prieštarauti tam tikroms pažiūroms ar dalykams, kurie būtų dėstomi jų vaikams mokykloje.

Mes griežtai pasisakome prieš ankstyvą vaikų seksualizavimą per vadinamąją mokomąją ar kultūrinę medžiagą. Tai kelia didelį pavojų vaikų gerovei ir vystymuisi.

Krašto ūkis ir ekonomika

Lietuva yra ir bus socialiai orientuotos laisvosios rinkos ekonomikos pagrindu funkcionuojanti valstybė. Krikščionių sąjunga tiki, kad krikščionys turi Dievo duotą pareigą rūpintis ir privilegiją naudotis kūrinija ir žemės ištekliais. Mes remiame vietos ir žiedinius ekonominius sprendimus.

Per ūkinį veikimą žmogus gali susikurti oriam kūrybingam gyvenimui tinkamas sąlygas. Ūkis privalo tarnauti oriam kūrybingo žmogaus gyvenimui, bet ne žmogus ūkiui. Ūkio principas – į bendrąją gerovę orientuota privati iniciatyva. Nuosavybės asmeniškumas yra jos visuotinumo pagrindas. Valstybė turi saugoti, kad privati ūkinė iniciatyva neatsigręžtų prieš bendrąją gerovę.

Rinkos dėsniai nėra tapatūs socialiniam teisingumui. Sieksime, kad socialinis teisingumas taptų esminiu ekonominės politikos prioritetu. Skatinsime ir remsime profesinį dirbančių žmonių mobilumą, mažinsime teritorinę nedarbo diferenciaciją. Sieksime, kad kiekvienas Lietuvos regionas maksimaliai išnaudotų savo potencialą. Lietuvai svarbu susigrąžinti emigravusius žmones. Dauguma jų – jauni, kurti ir savo šalį puoselėti galintys žmones, kurių nepakeis migrantai iš kitų šalių.

Tik dirbdamas žmogus veikia kaip orus asmuo. Kas gyvena nedirbdamas, iš tiesų gyvena iš svetimo darbo. Sveiki žmonių santykiai yra galutinis sistemų ir struktūrų tikslas, o ne pelno didinimas. Šiuo tikslu pirmenybę teikiame mažosioms ir vidutinėms įmonėms, šeimos verslo įmonėms ir suinteresuotųjų šalių verslo modeliams.

Socialinė rūpyba

Visi Lietuvos žmonės yra svarbūs. Lietuvos valstybės socialinės politikos tikslas – remiantis solidarumo ir subsidiarumo principais, sudaryti sąlygas kiekvienam asmeniui savo jėgomis tvarkyti gyvenimą, laisvai ir atsakingai kurti savo ateitį. Esame įsitikinę, kad socialinis solidarumas yra socialiai saugios visuomenės pagrindas. Sieksime, kad Lietuvos žmonės jaustųsi laisvi, darbu ir kita teisėta veikla užsitikrinantys gerovę ir tuo pačiu metu socialiai apsaugoti.

Socialinės rūpybos bazė yra dirbančio žmogaus sumokėti mokesčiai, tad valstybės pareiga – siekti maksimaliai suteikti galimybę dirbti, padėti laikinai nedirbantiems ir neskatinti išlaikytinių. Senstant visuomenei, vis sunkiau bus įgyvendinti efektyvią socialinę politiką. Siekis didinti gimstamumą šalyje tampa gyvybiškai būtinas. Demografinių problemų sprendimui reikia sutelkti valstybės institucijų ir visuomenės pastangas. Gausesnių šeimų skatinimas, pagalba sprendžiant jų socialines problemas yra neatidėliotina būtinybė ir ateities sėkmės laidas.

Didesnio mokestinio solidarumo reikia ir mažinant santykinį skurdą. Sieksime racionalesnio lėšų perskirstymo per nacionalinį biudžetą. Daug didesnį indėlį turėtų sudaryti pajamos iš turto ir dividendų, kt. turtingųjų mokesčių, kad galėtume labiau padėti neįgaliesiems, pajėgtume sukurti efektyvią infrastruktūrą juos slaugantiems ir globojantiems namuose. Turime padėti žmonėms, globojantiems neįgalius asmenis, todėl socialinių paslaugų plėtra yra ypač svarbi. Žmonės, turintys negalią, yra tiek pat svarbūs, kaip ir sveikieji. Jie turėtų jaustis visaverčiais ir galėtų maksimaliai prisidėti prie bendrojo gėrio kūrimo.

Saugi ir ori senatvė yra mūsų valstybės stabilumo veiksnys. Neaiški senatvės perspektyva skatina žmonės ieškoti saugesnės alternatyvos kitose šalyse. Turime užtikrinti SODROS pensijas, palyginti su vidutine alga, atitinkančias ES valstybių narių standartus. Kartu turime skatinti žmones draustis papildomai, kad sukauptos pajamos leistų senjorams visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime.

Sveikatos apsauga

Sveikatos apsauga – tai žmogaus teisių išraiška, leidžianti kiekvienam siekti geresnės fizinės ir dvasios sveikatos, suteikianti teisę į pakankamą ir sveiką mitybą, į reikalingą būstą, teisę gyventi ir dirbti saugioje aplinkoje ir gauti informaciją apie savo sveikatą.

Žmonės turi jausti, kad jų sveikata saugoma. Jie turi būti tikri, kad visą gyvenimą jiems bus teikiama reikalinga šiuolaikiška sveikatos priežiūros pagalba, kad ji bus prieinama ir geros kokybės.

Esame pasiruošę užtikrinti kokybišką pirminę sveikatos priežiūrą, sukurti lanksčią ir dinamišką ligoninių tinklą garantuoti visiems piliečiams prieinamą sveikatos apsaugą, decentralizuoti sveikatos įstaigų sistemą.

Sukurti visuotinį įvairiapusį sveikatos apsaugos potencialą užtikrinant žmonių sveikatos priežiūrą ir nuolatinį jos saugojimą visą gyvenimą, taip pat įvairių ligų, traumų ir sergamumo mažinimą.

Sveikatos apsauga turi būti finansuojama mišriai: iš valstybės biudžeto ir sveikatos draudimo sistemos. Įgyvendindami programas ir per investicijas turime daug efektyviau išlaikyti valstybines sveikatos apsaugos ir priežiūros institucijas.

Vien valstybė nesugebės užtikrinti visavertės sveikatos apsaugos. Privačių sveikatos apsaugos, priežiūros ir gydymo įstaigų veikla turėtų būti skatintina aiškiai ją reglamentuojant įstatymuose.

Turime suprasti, kad vien tik gydydami ligas nepasieksime reikiamų tikslų. Turime plėtoti ligų profilaktikos, sveiko gyvenimo būdo programas.

 

Ekologija

Žemė – tai mūsų bendri namai, kuriuose turime teisę gyventi, tačiau neturime teisės piktnaudžiauti savo buvimu, niokoti ir naikinti bendrus namus. Užterštumas, klimato kaita, vandens klausimai, biologinės įvairovės nykimas, socialinės problemos, prisidedančios prie gamtos niokojimo, yra mūsų prioritetinis rūpestis. Lietuva, nebūdama labai didelė valstybė, turi aktyviai dalyvauti sprendžiant pasaulines problemas.

Lietuvos gamta, miškai, vandenys – turtas, kuris dar nėra tinkamai mūsų visuomenės vertinamas. Mums nepriimtinas noras beatodairiškai siekti pelno. Mes privalome gamtą išsaugoti mūsų ateities kartoms.

Mes kuriame valstybę, kurioje nekyla žmogaus ir jo gyvenamosios aplinkos konfliktas, žmogus yra harmoninga gamtos dalis. Mūsų žalioji politika i taip pat apima socialinę, kultūrinę, politinę ir dvasinę ekologiją, kurios iššūkiai ir problemos vis gilėja.

 

Užsienio politika ir nacionalinis saugumas

Tarptautinėje aplinkoje ligšiolinė Lietuvos užsienio politika vertinama kaip labai sėkminga, leidusi įtvirtinti valstybingumą, prisijungti prie grupės šalių, kurios sėkmingai integravosi į euroatlantines struktūras.

Mūsų valstybė laikoma stabilios demokratijos šalimi, ji yra dažnai rodoma kaip sėkmingas pereinamojo laikotarpio iš totalitarizmo į demokratiją pavyzdys, priimtinas daugeliui pasaulio šalių, ji yra gerų kaimynystės santykių pavyzdys.

Mūsų užsienio politikos idealai kyla iš mūsų deklaruojamos žmogaus orumo, laisvės ir bendruomeniškumo sampratos. Lietuva buvo ir bus aktyvi ES ir kitų tarptautinių organizacijų narė, tuo pat metu likdama savo lietuviškuosius prioritetus įgyvendinančia šalimi. Mūsų interesas yra išsaugoti ES šalių vienybę, Šengeno erdvę ir euro zoną. Tuo pat metu, matydami vertybių krizę visoje euroatlantinėje erdvėje, siekiame vertybinio ES ir visos euroatlantinės civilizacijos atsinaujinimo. ES buvo sukurta vadovaujantis krikščioniškosios demokratijos ideologija; manome, kad ši ideologija yra geriausias tolesnio integruotos Europos gyvavimo pagrindas.

Karas Ukrainoje turi baigtis įgyvendinant istorinį teisingumą bei tarptautinę teisę, taika negali būti tik laikinas nekariavomo sandoris su agresoriumi. Agresija bei teroro išpuoliai negali būti pateisinama priežastimi keisti teisės nuostatas. Lietuva buvo ir liks neatsiejama vientisos ir laisvos Europos dalis, todėl ji prisiima bendrą atsakomybę už Europos istorinį paveldą, žmonių gerovę, naujos saugumo sistemos kūrimą, žemyno ekonomikos būklę. Pasisakome už ES ekonominių ir gynybinių galių stiprinimą, remiame ES plėtrą priimant į Sąjungą narystės siekiančias Balkanų regiono ir Rytų Europos šalis, visų pirma didžiausią regiono šalį – Ukrainą.

Palaikydami santykius su narystės ES nesiekiančiomis šalimis, sieksime, kad jokie trumpalaikės ekonominės naudos veiksniai netaptų pretekstu toleruoti tarptautinės teisės, tarptautiniu mastu pripažintų individualių žmogaus teisių ir tautų apsisprendimo teisės pažeidimus.

Nacionalinio saugumo užtikrinimas – Lietuvos valstybės gyvavimo kintančiame pasaulyje garantija. Sėkminga nacionalinio saugumo ir užsienio politika daro Lietuvą svarbia veikėja regiono, Europos ir pasaulio tautų bendrijoje.

Narystė NATO ir Aljanso įsipareigojimų vykdymas šiandien yra racionaliausias ir efektyviausias šalies išorinio saugumo užtikrinimo būdas. Sveikindami vykstančią NATO – kaip saugumo ir stabilumo zonos plėtrą, aktyviai remiame Ukrainos narystę joje. Konkretūs įsipareigojimai ir gynybos būdas (kariuomenė struktūra, dalyvavimas misijose ir pan.) priklauso nuo tarptautinės politinės situacijos ir konkrečių, detaliai šiuos klausimus apibrėžiančių sutarčių. Kuo labiau esame pasiruošę ginti savo šalį, tuo mažesnė tikimybė, kad ginti ir aukotis tikrai prireiks.

Svarbios nacionalinio saugumo dalys yra pasipriešinimas nekonvencinėms ir hibridinėms grėsmėms, kultūrinis ir pilietinis saugumas. Jų užtikrinimui turi būti skirtas deramas dėmesys. Valstybės organizuojamą piliečių pasirengimą visuotinei gynybai esame pasiryžę derinti su integracija į transatlantinės gynybos sistemas, intensyvinti ir plėsti bendradarbiavimą įvairiose saugumo ir gynybos srityse su NATO bei narystės Aljanse siekiančiomis šalimis, taip pat dvišalį bei regioninį bendradarbiavimą.

Sieksime plėtoti abiem pusėms naudingus dvišalius santykius su kaimyninėmis valstybėmis, aktyviai prisidėti prie Baltijos ir Šiaurės Europos valstybių bendradarbiavimo, taip pat Baltijos jūros valstybių tarybos veiklos, toliau plėtodami bendrus transporto ir energetikos infrastruktūros projektus, bendrus projektus informacinių technologijų, nusikaltimų prevencijos, švietimo, aplinkos apsaugos ir kitose srityse.

Krikščioniškoji Europa

Krikščionių sąjunga mano, kad ES yra taikos bendrija, kaip ją įsivaizdavo steigėjai. Iš esmės tvirtai remiame ES sutartyse įtvirtintą subsidiarumo principą; manome, kad ES institucijos turėtų išlaikyti koordinavimo vaidmenį, o nacionalinės vyriausybės turėtų turėti visas galias priimti sprendimus nacionalinės kompetencijos klausimais. Mes pasisakome už suverenias ir galias turinčias valstybes nares ir už tai, kad Europos Sąjungos institucijos griežtai laikytųsi subsidiarumo principo. Manome, kad nacionaliniams parlamentams turėtų būti grąžinta daugiau kontrolės, o tai taip pat padidintų jų atsakomybę.

Kritiškai vertiname Europos Komisijos iniciatyvos teisę, dėl kurios neišrinkti biurokratai valstybėms narėms primeta reglamentus ir direktyvas, t. y. teisės aktus, kurie dažnai viršija steigimo sutartis. Siūlome periodiškai peržiūrėti ES direktyvas ir reglamentus ir nuspręsti, ar juos reikia toliau taikyti, iš dalies keisti ar panaikinti; nereikalingų arba neveiksmingų teisės aktų reikėtų atsisakyti. Taip pat turėtų būti pašalinti Europos subjektai ar agentūros , kurie neturi pridėtinės vertės ir veikia už ES kompetencijos ribų arba pažeidžia nacionalinę kompetenciją. Europos agentūroms turėtų būti taikomi subsidiarumo kriterijai, ekonomika ir visos Europos bendradarbiavimas.

Mes tikime, kad pagrindiniai krikščionybės mokymai, tokie kaip laisvė, meilė, tiesa, susitaikymas, žmogaus orumas ir solidarumas, yra aktualios, naudingos sąvokos šiandieninei visuomenei. Už mūsų teisingumo sistemų, už pagrindinių teisių ir laisvių, kurias mes labai vertiname Europoje, yra Jėzaus mokymas, Dievo idėjos apie gėrį ir blogį. Mes vertiname gyvenimą, nes laikome jį Dievo duotu; mes mylime savo artimą ir giname jo žodžio laisvę (net jei galime nesutikti), nes tikime, kad esame sukurti Dievo, panašūs į Jį. Mes tikime idėjų aptarimu ir pagarba mūsų politiniams oponentams. Mūsų krikščioniškas tikėjimas lemia mūsų pažiūras, sprendimus ir politinę kryptį; manome, kad tai įkvėpė ir Europos projekto kūrėjus. Tai yra kažkas, ką ES turėtų pripažinti ir didžiuotis. Dabar Europoje yra daugybė tikėjimų ir įsitikinimų, ir kad ji išliktų turtinga ir taiki vieta, visi turi gerbti kito tikėjimą ir požiūrį. Mes pavargome nuo pasaulietinių antireliginių ideologijų, kurios nori ištrinti krikščioniškojo mąstymo palikimą ir sumenkinti jo aktualumą. Jokia ideologija, priešinga krikščionybei, ne praturtina Europą, bet ją griauna.

Minties, sąžinės ir religijos laisvė yra teisė turėti religinius įsitikinimus, religijos laisvė taip pat apima laisvę išpažinti savo religiją ar tikėjimą mokant, garbinant, ir atliekant apeigas. Ji apima tėvų teises perduoti savo religinį ar moralinį ugdymą savo vaikams, taip pat teisę steigti ir išlaikyti institucijas, kurios veikia pagal atskirą etosą. Religijos ar tikėjimo laisvė įtvirtinta ne tik Europos žmogaus teisių konvencijos 9 straipsnyje ir Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 straipsnyje, bet ir daugelyje nacionalinių, tarptautinių ir Europos dokumentų.

Prisimename ir vertiname Robert Schuman‘o indėlį į Europos integraciją, išskirdami šias didžiojo politiko tezes:

Demokratija bus krikščioniška arba jos iš viso nebus;

Ekonominis solidarumas turi būti ekonominių santykių kūrimo pagrindas;

Europos bendrijos idėja nėra sujungti šalis į supervalstybę;

Europos dvasia reiškia priklausymo krikščioniškajai kultūrai suvokimą;

 Turėtume grįžti prie pradinio politikos, kaip tarnaujančios bendrajam gėriui, supratimo;

Europos politika neturi prieštarauti patriotiniams idealams ir turėtų skatinti meilę savo tėvynei, kuri negali panaikinti pagarbos ir meilės kitoms tautoms;

Mes visi esame – tikrai netobuli – Apvaizdos įrankiai, kurie naudojasi mumis didiems dalykams daryti;

Europos tautų bendrija yra nesavanaudiška dovana ir rūpestis kiekvienu žmogumi nuo apvaisinimo iki natūralios mirties, o ne egoizmas ir verslas.

Pabaiga

Ši programa yra partijos veiklos gairės. Ji gali būti tikslinama ir taisoma atsižvelgiant į visuomenės poreikius ir partijos galimybes.