Kokia Jūsų nuomonė apie verslo aplinką (įskaitant mokesčius) Lietuvoje. Ar apsimoka grįžtantiems perkelti savo smulkų ir vidutinį verslą, kai dideli verslai dėl mokesčių aplinkos iškelia juos į kitas Europos šalis?
Nebūsiu populistu ir nesieksiu palankumo sakydamas, kad griežtai pasisakau už mokesčių mažinimą. Beje Lietuvoje mokesčiai verslui mažesni už ES vidurkį. Šiaip stambieji perkilnoja verslus į kitas šalis dėl įvairių priežasčių ir tam būtų reikalinga atskira diskusija. Smulkiam ir vidutiniam verslui ypač svarbus yra rinkos klausimas. Lietuvos rinka nėra didelė, todėl, jeigu Jūs turite platesnę rinką būtina tai įvertinti. Kitas klausimas logistika ir jos kaštai ir tai taip pat susiję su rinkos geografija. Krikščionių sąjunga akcentuoja pagrindinį dėmesį smulkaus, o ypač šeimos verslo skatinimui. Mes skatintume mokesčius diferencijuoti priklausomai nuo metinės apyvartos. Be to skatinsime lengvatas įsikūrimui, suprasdami, kad visi mokesčių mokėtojai, kad ir nedidel,i yra gyvybiškai svarbūs valstybei, siekiant sukurti saugią gerovės valstybę.Čia priminsiu savo programinę nuostatą, suteikti grįžtantiems galimybę įsigyti žemę, suprasdamas tai, kad bet kokia gamybinė veikla susijusi su žemės sklypu, išskyrus tuos verslus, kurie vykdomi virtualioje erdvėje.
Kaip dažnai ir kuriose konkrečiai užsienio lietuvių bendruomenėse jūs lankėtės ir pristatėte savo pasiūlymus, kuriuos pristatote ir dabar šiuose debatuose?
Mano įdirbis šiuo klausimu šiek tiek kitoks. Politiniame sukūryje esu daugiau nei trisdešimt metų nuo pat sąjūdžio įkūrimo Klaipėdos rajone ir nesustojant tęsiu darbus LR Seime arba demokratinėse struktūrose. Jei kas domisi politika, manau gali susidaryti nuomonę apie mano vertybinę skalę iš balsavimų vienu ar kitu klausimu. Esu lankęsis Čikagos (JAV), Stokholmo (Švedija), Caningtono (JK) bendruomenėse, kur buvojau visiškai skirtingais tikslais, todėl dabartinių pasiūlymų negalėjau pristatyti.
Ar bus Jūsų vienas iš prioritetų aplinkosauga, kaip pvz. mažinti miškų kirtimus plynais ir jei taip, tai kokie Jūsų paties pirmieji žingsniai būtų?
Visą savo gyvenimą susiejau su gamta: pradedant vaikyste ir jaunyste kaime, po to, kai mokiausi Vilniaus universitete. Baigęs, dešimt metų dirbau Baltijos jūroje, tyrinėjant jūros dugną, o būdamas Seimo nariu visada buvau Aplinkos apsaugos komitete. Sėkmės atveju stengčiausi tęsti veiklą pagal kompetenciją. Neabejodamas dėčiau pastangas klimato kaitos mažinimui, tačiau tai reikia daryti neperžengiant protingumo ribų, kontrolei pasitelkianti darnumo (tvarumo) kriterijus.
Viena dižiausių problemų Lietuvos aplinkosaugoje matau atliekų tvarkyme. Šiam tikslui Lietuva gavo ir gauna milžiniškas lėšas iš ES biudžeto, bet didelė dalis atliekų taip ir tebevežamos į sąvartynus, kai tuo tarpu pažangiausios šalys sąvartynų jau nebeturi. Jeigu nesiimsime priemonių, Lietuvai gresia sankcijos. Dėl miškų plynų kirtimų – pasisakyčiau už ribojimus antros ir trečios grupės miškuose, o ketvirtos grupės miškuose reikėtų ieškoti kompromiso, nes visai atsisakant plynų kirtimų, miškiningystė taptų nekonkurencinga, tuo tarpu pirmos grupės miškuose ir šiuo metu plyni kirtimai negalimi.
Kaip kiekvienas kandidatas ketina užtikrinti e.balsavimo įstatymų priėmimo sėkmę ir kaip telks tam reikalingą koaliciją?
Neįsivaizduoju, kad gyvendami virtualių technologijų amžiuje galėtume priešintis e.balsavimui ir čia turbūt niekas nebus prieš. Klausimas tik – kaip užtikrinti balsavimo slaptumą ir saugumą. Jeigu būčiau išrinktas, stengčiausi kad artimiausiuose savivaldos rinkimuose jau būtų galima taip balsuoti, bent jau Pasaulio lietuvių apygardoje tai tikrai.
Ką konkrečiai darytumėte (kurie jau politikoje: ką jau padarėte?) tam, kad Lietuvos švietimo sistema būtų pritaikyta grįžtančiųjų integracijai? Kaip konkrečiai tobulintumėte Lietuvos ugdymo sistemą apskritai (kurie jau politikoje: ką nuveikėte, šiuo klausimu)?
Lietuvos švietimo sistema praėjo didelį refomų kelią, kurios buvo būtinos grįžtant į europietišką švietimo sistemą, tačiau ugdymo procese reikia dar daug ką padaryti ir tai nepavyksta dėl tarppartinių ginčų, todėl manau, kad reikia nacionalinio susitarimo dėl tautinės mokyklos, kuriame derama vieta turi rastis ir grįžtančiųjų integracijai. Tokio susitarimo koncepcijoje ypač svarbus turėtų būti piliečio ugdymas, taip pat mokinių teisių susiejimas su atsakomybe ir pareigomis, mokytojo prestižas …
Ar gali kandidatai pasisakyti kiek iš jų yra buvę emigracijoje ir kokios patirtys? Ar visi suvokia kokia yra reali situacija išeivių kasdieniame gyvenime ir kokios aktualijos? Visgi didžioji dauguma emigravusių yra paprasti žmonės, iš miestelių, kaimų ir provincijų kurių retas kuris yra pilietiški.
Ačiū Dievui, man neteko palikti gimtinės, nors buvau arti to. Kai po Atkuriamojo Seimo pirmalaikių rinkimų beveik metus neradau darbo, buvau pridavęs dokumentus darbui , Šiaurės jūroje, naftos platformose. Gavęs kvietimą vykti į Karibus bet ne į Šiaurės jūrą – pasiūlymo atsisakiau. Emigrantų gyvenimą ir buitį šiek tiek pažįstu iš lankymosi pas draugus Caningtone (JK).
Lietuvos pasienyje nėra saugu: Lukašenka stiprina karines pajėgas prie Lietuvos ir Lenkijos sienų, Baltarusijoje – kovinė parengtis, o Putinas su savo rezervu rengiasi „padėti“. Kremliaus informacinis karas prieš Lietuvą vydomas intensyviai nuo 2014. Ką ir kaip ketinate komunikuoti su lietuvių bendruomenėmis pasaulyje šiuo klausimu? Ką rengiatės pats/pati šiuo klausimu daryti/inicijuoti?
Baltarusijos aktualijos ir džiugina, kad pagaliau ir ten žmonės nubudo ir liūdina, kad A.Lukašenka nerodo geros valios. Kita vertus baltarusiai, o kartu ir mes nepasinaudojome Lietuvos sąjūdine patirtimi, kaip pritrauki savo pusėn kitaip mąstančius ar abejojančius piliečius. Kaip sako liaudies išmintis „tuščia vieta ilgai laisva nebūna“ ją bematant užpildo kiti. O Putinas nepraleis tokios progos. Na, bet kaip sakė kardinolas Vincentas Sladkevičius, atšventindamas Vilniaus arkikatedrą, „išmokime laukti ir augti“ . Būdami Euroatlantinio aljanso nariais mes neturėtume drebėti dėl įvykių Baltarusijoje. Tiesiog turime dėti daugiau pastangų rodant savo pavyzdį ir ištiesiant ranką kaimyninės šalies demokratinėms jėgoms, ką iš esmės ir darome.
Dabartiniame Baltarusijos neapibrėžtume ypač grėsmingai atrodo Astravo AE. Būdamas LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku 2011 metais bandžiau įnicijuoti nuvykimą į Astravą, tačiau negavau pritarimo nei iš Vyriausybės nei iš Seimo vadovybės, o savavališkas išvykimas tuoj pat būtų nevienareikšmiškai interpretutas. Tie, kurie dabar labiausiai triukšmauja, tada tylėdami rodė nebylų pritarimą Astravo AE atsiradimui, nors tada tikrai reikėjo kelti tarptautinį skandalą. Nenorėčiau būti juodu pranašu, tačiau ką darysime, jeigu elektros linijomis iš rytų staiga nustotų tekėti elektra, kaip kažkada nustojo tekėti nafta į Mažeikius, o iš BREL-o dar negalėsime pasitraukti artimiausius keletą metų?! Manau, kad, esant tokiai padėčiai, svarbiausia turėti objektyvią informaciją, kuria dalintumės komunikuodami su lietuvių bendruomenėmis pasaulyje.
Ką Jūs manote dėl liustracijos, KGB sąrašo atskleidimą?
Šis klausimas labai susišaukia su klausimu dėl Baltarusijos. Liustracija – tai būdas pritraukti kitaip mąstančius, suteikiant galimybę ne tik atsiversti, bet ir būti naudingu savo šaliai. Nebuvau kompartijos nariu, nei KGB bendradarbiu. Balsavau už šį įstatymą, nors prabėgus trims dešimtmečiams kai kam gali atrodyti, kad galėjome apsieiti ir be to. Dabar jausčiausi negarbingai, bandydamas elgtis kitaip. Kol dar esame gyvi anų laikų liudininkai, matome ir suprantame kas yra ka,s ir kas buvo kuo. Tikiu, kad ateinančios kartos ras išmintingus sprendimus.
Dirbu daug metų JAV. Moku sąžiningai ir didelius mokesčius. KODĖL LIETUVOS SODRA NEPRIIMA nei mano sumokamų mokesčių nei neskaičiuoja mano pradirbto darbo stažo? Kaip butu uztikrinamas mokinio krepselio finansavimas ir parama mokslo pasiruošimui grįžusiems iš užsienio?
Mes, t.y. SODRA neturime teisės pretenduoti į Jūsų JAV sumokamus mokesčius. JAV ir ES yra visiškai skirtingi ekonomikos modeliai, todėl mes, priklausydami ES, negalime tenkinti šio Jūsų noro, nors ir Jums ir žinoma Lietuvai tai būtų naudinga. Lietuvoje gyvenantiems vaikams, nepriklausomai, nuo to, kur mokesčius mokėjo jo tėvai užtikrinamos vienodos teisės į mokinio krepšelį. Suprantu, kad ši sistema paseno ir ateityje, ypač plūstelėjus imigrantų bangai, toks mokinio krepšelio finansavimo modelis taptų pernelyg didele našta valstybei. Man, mokantis mokykloje tebegrįžinėjo vaikai iš sibiro tremties ir kai kurie penktokai ar šeštokai prastai kalbėjo lietuviškai, o rašė tiesiog siaubingai, tačiau mokykloje galiojo nerašytas įstatymas, toleruoti vertinant lietuvių kalbos žinias. Vaikai yra labai imlūs, o galiausiai jie tam ir eina į mokyklą, kad išmoktų, todėl po metų esminio skirtumo tarp mūsų jau nebebuvo. Aukštesnėse klasėse žinoma problemos didesnės, bet ir čia viskas sprendžiama, reikia tik abipusio geranoriškumo.
Kokia jūsų nuomonė dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo?
Krikščionių sąjungos programoje parašyta: : „…Žmogaus prigimtis negali būti pakeista ideologiniais užkeikimais. Mokslas nežino kitokių žmogaus lyčių kaip vyro ir moters.Todėl ryžtingai atmesime Stambulo ar panašias konvencijas. Priimsime įstatymą, kad mūsų asmens tapatybės kortelės kode būtu užfiksuota ne išgalvota, bet prigimtinė lytis“. Mes įsipareigojame jokiu būdu nenukrypti nuo krikščioniškų vertybių saugant šeimas, žmogaus gyvybę, supratimą apie žmogaus lytį pagal prigimtinį. Todėl pasitikėdami šeima, užtikrinsime, kad ji būtu apsaugota nuo perteklinio valdžios institucijų kišimosi vaikų teisių apsaugos srityje.
Kokia jūsų nuomonė, kad šiuo metu abortų darymas Lietuvoje yra reglamentuojamas dar 1994 metais pasirašytu Sveikatos apsaugos ministro įsakymu, bet ne įstatymo pagrindu? Jeigu būsite išrinktas į Seimą, ar ketinate ką nors daryti, kad pakeisti šią situaciją?
Krikščionių sąjunga pasisako už moksliškai pagrįstą gyvybės išsaugojimą nuo pradėjimo iki natūralios mirties. Šią poziciją esame pasirengę gerbti ir ginti. Išimtis galėtų būti tik tada, jei iškiltų klausimas dėl nėščios moters gyvybės. Nesu sutikęs nei vienos moters kuri dižiuotųsi atsikračiusi gyvybės…
Ar jūsų manymu Lietuvoje turėtų būti įteisintos lyties keitimo operacijos asmenims, laikantiems save kitos lyties nei ją nusakantis jų DNR X ir Y chromosomų rinkinys? Jeigu taip, tai nuo kokio amžiaus?
Vieni save įsivaizduoja karaliais, kiti generolais…, tačiau gimstame arba vyrais arba moterimis ir nereikėtų norėti kažko kito pagal savo įsivaizdavimus. Gal geriau dėti daugiau pastangų matyti save, kaip unikalų Kūrėjo tvarinį , negu prievartautiti visuomenę savo įnoriams tenkinti. . Turime ryžtingai susivokti ir nustoti klaidžioti neoliberalios ir ,,kairuoliškos“ propagandos išreklamuotuose klystkeliuose. Baigti su abejonėmis apie savo tapatybę, sprendžiant kas aš – vyras, moteris ar dar kažkas. Gamtos dėsnių nepakeisi, o išorinių lytinių organų pakeitimas, nepakeičia lyties. Ne gėjų ar importuotų transvestitų paradai, bet pagarba Kūrėjui, mūsų istorijai ir tradicijoms stiprino ir stiprins mūsų valstybę.Dabarties problemas žymia dalimi sukėlė ir paprastas noras gyventi mažiau atsakingai. Atsakomybė už šeimą, bendruomenę, tautą vis labiau stumiama į šoną, dažnai perdėm sureikšminant žmogaus laisvę daryti ką nori. Europa šiandien patiria būseną, kurioje dažnai manoma, kad visas žmogaus problemas galima spręsti egoistiniais norais, jėga ir kitais būdais. Užmirštama, kad žmogus yra dvasinė būtybė, kuriai Dievas suteikė laisvę apsispręsti už gėrį.
Ar ne laikas Vytį apsaugoti nuo baltarusių ir pirmiems paskelbti tautine vėliava arba pradėti diskusijas?
Vytis yra mūsų istorinis simbolis ir valstybės herbas , kuris beje skiriasi nuo baltarusiško. Raitelis ant žirgo yra daugelio šalių pasididžiavimas, tik kiekviena šalis tai sugeba savitai parodyti. Esu iš tų, kurie mano, jog Vytis turėtų būti vienoje prestiziškiausių – Lukiškių aikštėje. Pasisakau už monumentalų paminklą, o ne už kieno nors stilizuotą viziją. Kas tam priešinasi – puikiai žinome, tad vienas iš aiškių pasirinkimų balsuojant dėl seimo nario būtų Vytis. O tautinė vėliava yra naujųjų laikų simbolis. Ji pernelyg brangi, kad taip greit jos atsisakytume. Su trispalve tauta ėjo į nepriklausomybę 1918 – ais, buvo įkvėpimu kuriant Respubliką, buvo partizanų priesaikos liudininke, lydėjo tremtyse, vėl tapo pasididžiavimu sąjūdžio metais, galiausiai įamžinta eilėse ir dainose…