Prieš kelias dienas ramybę sudrumstė ne tik liūtys, vėtros, kruša, bet ir kažkaip keistai, lyg Pilypas iš kanapių išlindęs protesto mitingas „Black lives matter“. Man keistokai nuskambėjęs. Nesupratau, kokį rasizmą Lietuvoje reikia smerkti? Kam į šuns dienas dėti policiją, jei dar neseniai liejom ašaras, laidodami nušautą policininką. Ne Amerikoje, o Lietuvoje. Ir mūsuose tikrai nėra tiek juodaodžių, kad juos kažkas bandytų engti. Vienas kitas, čia esantis, turi pagarbų svečio statusą. Bet už viso šito ima ir išlenda ilgos, ilgos ausys.
Na, bet palikime muštynes ir susistumdymus ramybėje. Prasidėjo taip laukta vasara po visų izoliacijų ir karantinų. Lietuvaičiai ieškosi jaukių kaimo turizmo sodybų, pajūryje nuomojasi kambarėlius oriam poilsiui. Kad po to būtų orus gyvenimas. Tiek vyrams, tiek moterims. Ypač moterims, nors visais balsais iki užkimimo rėkiam apie lygias teises ir pagarbą VISOMS lytims. Bet kai išgirstu ne apie kaimo, bet reprodukcinį turizmą, ne apie poilsiaviečių, bet gimdos nuomą, visai pasiklystu savo mintyse!
Čia kalba eina apie surogatinę motinystę, kad ir kaip keistai šis terminas beskambėtų. Motina – šis vardas skamba kaip malda daugelio lūpose. Motina, pakylėta ant švenčiausio garbės pjedestalo. Ir su šia sąvoka “surogatinė” ji tampa turgaus preke, kaip koks triušis ar karpis. Ar raugintų kopūstų kibirėlis. O tas, jos išnešiotas, mintyse kiekvieną dieną čiūčiuotas, myluotas, lydėtas į gyvenimą vaikelis, mainų objektu. Žiauriau negali būti.
Labai apsidžiaugiau, išgirdusi, kad ir Lietuva nelieka abejinga šiai nužmoginimo problemai. Juk kitos Europos sąjungos šalys jau išsakė savo poziciją šiuo klausimu. Tėvynės Sąjungos Seimo nariai Vilija Aleknaitė Abramikienė, Laurynas Kasčiūnas ir Audronis Ažubalis, bandydami atliepti krikščionišką požiūrį, užregistravo Seime svarstymui rezoliuciją, kuria siekiama „pasmerkti bet kokią surogacijos formą, kaip moters reprodukcinės funkcijos išnaudojimo praktiką“. Šis klausimas buvo įtrauktas į Seimo posėdžio dienotvarkę. Ta pati Tėvynės sąjungos frakcija pareikalavo šį klausimą išimti iš darbotvarkės. Ji kartu su liberalais ir socialdemokratais balsavo už tai. Bet Seimas nusprendė šį klausimą svarstyti. Tik labai keista, vakariniam posėdyje, priartėjus šios rezoliucijos svarstymui, jos pateikėja, Seimo narė Vilija Aleknaitė Abramikienė, atsisakė jį pateikti svarstymui.
Manau, kad „kolegos“ iš Tėvynės Sąjungos, dabar atstovaujantys liberalioms vertybėms, panaudojo „keliu ant sprando“ metodą (perkeltine prasme) ir privertė Seimo narę sudėti ginklus. Taip yra akivaizdžiai pažeidžiamos Seimo nario mandato teisės. Jokios galimybės net pradėti diskusijas.
Apie kokį orumą tokiu atveju galime kalbėti? Nejaugi dviveidystė ir toliau viešpataus Seime, nejaugi Seimo nariams neprabus sąžinė, pagalvojus apie moterį (kaip savo motiną, seserį, dukterį), perkamą – parduodamą vergę, iš kurios atimamas jos išnešiotas ir pagimdytas vaikelis? Sako, šios dienos bus saulėtos, bet ir vėjai siaus aplinkui.
Duok Dieve, kad jie atpūstų nors kiek sąmoningumo ir moralumo!
Krikščionių sąjungos pirmininko pavaduotoja Dalia Tarailienė