Dalia Tarailienė. Miela mano drauge

Savaitgalį buvau išlėkusi į mišką, maniau pagrybausiu, bet radau pagrioviuose tik visokio plauko grybautojus.Nusispjoviau, tiek jau to, jei gamta nesuteikė man produktyvaus laisvalaikio, tai  gal bent televizorius padovanos vieną kitą gražią valandėlę.O tų laidų laidelių dabar, tik žiūrėk, akis išpūtęs ir ausis pastatęs (priklausomai, kuris organas dar gerai funkcioniuoja).“Du šokantys- vienas dainuojantis“ arba „Tik vienas dainuojantis, nes nebeliko kam šokti“, „Trys nepasidalinantys meile“,“Klasikinės imtynės arba kolektyvinės muštynės“, žaidimas-slėpynės : „Atspėk, kur aš?Ieškok elektros skydinėj“. Deja, po tokių laidų tik audros ima viduriuose siausti! Gaila, baigėsi rinkiminių debatų pasakėlės.Jas labai mėgau žiūrėti prieš miegą.Tikrai veiksmingos, nereikėdavo nei miego tablečių, tuoj sapnelis suimdavo…

          O jau sekmadienį, tai pasikaišiusi sijoną (negalvok, kad taip, kaip Olia, lia pupytės) išėjau atiduoti balsą už tautos ateitį ! Šiek tiek buvo baugu, nes per televiziją dažniausiai aiškino, kaip atsikratyti pleiskanų, kaip su pripučiama lova dirvonais lėkti paskui traktorių, o kine, vietoj traškučių čiulpti espumizano tabletes. Ir deja, nei žodžio apie elgesį rinkimuose. Bet aš, juk vėtyta ir mėtyta, visą svietą aplėkusi…

          Taigi, prisirinkusi visokių popierėlių, užėjau į tokią persirengimo kabiną.Išsigandau, kad reiks nusirengti, nebuvau bažnytiniais apatiniais apsirėdžiusi. Bet, pasirodo, ten reikėjo skaityti didžiulę vardų enciklopediją, o paskui į tuos popierėlius  pačius gražiausius nurašyti. Be vardų buvo ir jų partijų pavadinimai. Tai „Ąžuolo“,“Beržo ir Baravykų“,“Eglyno“. Pagalvojau, kad čia, ko gero, miškininkams aktualu. Pradėjau ieškoti man labiausiai prie širdies limpančios. Radau „Nesenstančių lietuvių grupelę“(reiks pasiteirauti, ką jie daro, kad tiek dešimtmečių išlieka jauni?) Kita partija pasišovė išmokyti teisingai apsišluoti. Kažkada girdėjau, kad buvo nuspręsta Velykas švęsti rudenį. Dabar ir tokia partija atsirado,“Velykos rudenį“(Prisikėlimas spalio mėnesį). Labai dvasinga (kalbininkai taiso – dvėsinga), turėtų būti…

          Ne visi ramūs, yra tokių, kurie priklauso „Apkasų partijai“. Neduok Dieve, padarys per visą Vilnių tranšėjas, jausimės kaip ant fronto linijos! Bailesnieji turėtų rinktis „ Vidurių partiją “ , bet pasirodo, ne viena čia tokia yra. Juk žinom, kad būna paprastas liuosumas, labai didelis ir po to – užkietėjimas. Taigi, kiekvienas pagal save atras…Bet geriau  paskaityti daktarės Filomenos Taunytės patarimus viduriavimo atvėjais.

          Ana va, tokios dar neteko girdėti.“ Keturių šulų statinės partija“. Bet kas bus, jei ims ir nušoks lankas? Išbyrės visi ten sukrauti pažadai…

          Nepamiršo ir tų, kurie sėja ir aria, bet kol kas tokių aplink nelabai matau…

          Dar viena, kaip  peraugusi lepšė po lapu pasislėpusi.Reikia atspėti, kokios ten raidės: LD, DP, KP, LSDP. Nereikalingas išbrauk!

          Taigi, toj kozaunyčioj skaičiau, rašiau ir braukiau. Pribraukiau visus lapus, dar ir ant sienos atminimą palikau: „Čia buvau AŠ “! Po to sumečiau savo išvargtą kūrybą į dėžę su herbu, labai kreivai priklijuotu lipnia juosta ant šono ir lengva, kaip plunksna išskridau iš salės. O jau lauke, minių minios susirinkusių! Kalbina būsimuosius premjerus ir ministrus, Seimo deputatus – mūsų tarnus !

          Man mieliausias pasirodė „Velykos rudenį“ vadas. Nenorėdama pasirodyti nieko neišmananti, tuoj surezgiau kažkur jau ne kartą girdėtą klausimą apie sudėtingą ekonominę padėtį. Pasitaisęs po kaklu peteliškę, būsimasis premjeras ar dar koks –us -as –istas, pradėjo nuosekliai aiškinti.

          -Aš esu jau ne kartą iš mažai pinigų padaręs daug. Kai reikėjo sumokėti saujoj telpančią keliolikos banknotų baudą, aš padariau stebuklą. Padauginau pinigus! Taip taip, jų atvežiau net visą priekabą! Ir jums pažadu, vietoj vieno šimto mažo banknotėlio gausite visą maišą gražių žvilgančių centų !

          Susižavėjau nepaprastais iškilaus pono sugebėjimais. Dar viena gerbėja per minią prasiyrusi, verksmingu balsu paklausė, kaip šis, visų numylėtas gražuolis, galėtų jai padėti susigrąžinti tėvų žemelę.

          -Labai paprastai,- išpoškino tautos gelbėtojas.-Aš savo žemeles persikėliau į Barboros salą, mano bičiuliai- į Kanarėlių. Jums gi siūlyčiau pasiieškoti raiste dar likusio neužimto kupstelio. Turėsit ir jūs savo salą. Gal vieną kitą spanguolę rasit, jei sėkmingai pro akivarus praeisit…

          Nuraminti, laimingi, besigėrintys būsimais laikais skirstėmės namo. Gaila,kad per šiuos rinkimus nei muilo, nei druskos niekas nedalino.Tiek to.

Bet kokią šviesią ateitį mes turėsime!

          Lik sveika.

Tavo Šarka Paskalaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.