You are currently viewing Edita Raubickaitė-Navickienė. Dėl tarpmiestinio maršrutų tinklo planavimo

Edita Raubickaitė-Navickienė. Dėl tarpmiestinio maršrutų tinklo planavimo

Lapkričio 5 d. įvyko Susisiekimo ministro sudarytos Patariamosios tarybos dėl reguliaraus susisiekimo autobusais transporto teisinio reglamentavimo Lietuvoje tobulinimo vaizdo posėdis, kuriame pristatytas projektuojamas naujas tarpmiestinių maršrutų tinklas ir aptartas Leidimo išdavimo taisyklių pakeitimo projektas.

Pristatytas naujas tolimojo susisiekimo maršrutų tinklas, kuris formuojamas įvertinus VRM projektuojamą regioninę politiką ir susisiekimo plėtros perspektyvas regionuose. Pagal VRM atliktą studiją numatyta, jog tolimasis susisiekimas galimas tik tarp didžiųjų apskričių miestų. Tokiu atveju be tolimojo susisiekimo liktų pasienio savivaldybių gyventojai, kuriems visų pirma reikėtų priemiestinio susisiekimo autobusu pasiekti regiono centrą ir ten, persėdus į tarpmiestinio maršruto autobusą, pasiekti sostinę ar kitus didžiuosius Lietuvos miestus, pvz., iš Mažeikių žmogus turės važiuoti priemiestiniu autobusu iki Šiaulių, iš Biržų – iki Panevėžio ir panašiai. Taip pat, keleiviams neliktų galimybės tolimojo susisiekimo maršrutais pasiekti gretimas savivaldybes, savivaldybės turėtų organizuoti naujus priemiestinius maršrutus ten, kur yra mažai keleivių ir tam naudoti papildomas savivaldybių biudžeto lėšas. Neaišku kokiais principais sudaryta naujų maršrutų schema, dar nepalankesnė keleiviams? Užuot atsižvelgus į rinkos poreikius, kuriamas dirbtinis reguliavimas. Kyla klausimas – kam to reikia? VRM studijoje nekalbama apie tolimąjį susisiekimą, kalbama apie regioninį transportą, regioninių transporto agentūrų valdymo modelį. Nesuprantama, kam reikia pertvarkyti gerai funkcionuojanti ir keleivių poreikiams pritaikytą tolimojo susisiekimo maršrutų tinklą? Tokiais nepamatuotais biurokratiniais sprendimais žlugdomas tolimojo susisiekimo tinklas.

Galima įsivaizduoti, kaip „pagarės” senukų, žmonių su neįgalia, tėvų su vaikais gyvenimas… Mano manymu, liks maždaug apie 10 proc. dabartinio tolimojo susisiekimo maršrutų tinklo… Tai reiškia, kad daug vairuotojų neteks darbo, daug šeimų praras, gal būt, vienintelį pajamų šaltinį. Reikia atkreipti dėmesį – negalės autobusas išvažiuoti likus 30 min. ir 30 min. po to, kai išvažiuoja traukinys. Kur čia žmonių teisė rinktis..?

Pasigendu viešo visuomenės svarstymo, kuris nėra numatytas, mokslininkų analizės, prognozių, kiek tai kainuos, kiek turės įtakos ekologijai. Nuolat kalbama apie tai, kad kuo daugiau žmonių naudotųsi viešuoju transportu, kad persėstų į jį iš nuosavų automobilių. Keleiviai, kurie dabar važiuoja tarpmiestiniais autobusais, sės į nuosavus automobilius. Kam šalinti iš rinkos dabartinius vežėjus? Veiksmų būtina imtis kuo skubiau, kitaip bus blogai ne tik keleiviams, bet ir dabar rinkoje dirbantiems keleivių vežėjams.

Šiai dienai savo susirūpinimą ir pretenzijas išreiškė žmonių su negalia ir pramonės atstovų bendruomenės, profsąjungos, savivaldybių bei vežėjų asociacijos.

Krikščionių sąjunga, išanalizavusi ir susipažinusi su siūlomais maršrutų sudarymo kriterijais – jiems nepritaria ir, mano, kad nukentės viešasis interesas bei darbuotojų, keleivių ir vežėjų interesai.