Krikščionių sąjungoje yra nemažai mokslininkų, dirbančių Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (GMC). Šis centras yra viena pirmaujančių Lietuvos mokslo ir studijų centrų, sėkmingai dirbantis molekulinių biotechnologijų srityje. STRATA 2018 m organizuotame tarptautiniame mokslinių tyrimų kokybės palyginamajame vertinime VU GMC įvertintas pačiais aukščiausiais Lietuvoje vertinimo balais visose trijose pagrindinėse: technologijų, fizinių ir biologijos mokslų srityse. Ne vienerius metus dirbame su atsakingais politikais, džiaugiamės konstruktyviu bendravimu su Vyriausybe, LR Prezidentu ir jo komanda.
Partijos rinkiminėje programoje mokslo plėtrai skiriamas ypatingas dėmesys. Šiame straipsnyje noriu pakalbėti plačiau apie kelis esminius prioritetus – pasiūlymus, kurių įgyvendinimu pasirūpintume dirbdami LR Seime:
1. Suteikti daugiau laisvės naudoti gautas lėšas. Šiuo metu Lietuvos skirstomų konkursinių lėšų panaudojimas perdėtai reglamentuotas. Rašydami mokslinių tyrimų – eksperimentinės plėtros (MTEP) projektą turime detaliai suplanuoti išlaidas keliems ateinantiems metams ir mažai galimybių tą planą keisti, net jei projekto vykdymo metu paaiškėja, kad lėšas galima būtų panaudoti žymiai efektyviau. Taip pat efektyvų lėšų panaudojimą labai apsunkina viešieji pirkimai. Pagrindinė jų problema ta, kad pirkimų metinės apimtys yra sumuojamos institucijos mastu, todėl net perkant projekto vykdymui reikalingas smulkmenas tenka derintis su visos institucijos pirkimais, skelbti konkursus. Tam gaištamas laikas, o pasiūlyta kaina dažnai būna ne optimali, nes dideliuose konkursuose dalyvauja tik maža dalis galimų tiekėjų. Finansinių metų bekompromisis laikymasis apsunkina projekto vykdymą ir tikrai neprisideda prie projektų rezultato pasiekimo ir efektyvaus lėšų panaudojimo. Europos Komisijos tiesiogiai finansuojami projektai (FP7, Horizon2020 ir t.t.) yra ne tokie griežti kaip vietiniai.
MTEP veiklai labai svarbus elementas – laikas. Naujausių tyrimų smaigalyje viena savaitė gali lemti, kad rezultatus paskelbs ir dėmesį bei premijas susirinks konkurentas. Būtina mūsų mokslininkams visų valstybinių institucijų mastu atrišti rankas – lėšas skirti dotacijų principu (galima pasiremti puikia ERC patirtimi), juos leisti kur nori, kada nori, iš anksto neplanuojant pernelyg konkrečių rezultatų ir „fizinių rodiklių“. Kai prekyboje atsiranda iš pagrindų naujas prietaisas, visi skuba kuo greičiau jį užsisakyti ir pradėti bandymus – ko vertas šioje vietoje metus ar daugiau trunkantis viešasis pirkimas? Tam įgyvendinti reikalingas tarpusavio pasitikėjimas, ir tai yra vienas iš pagrindinių Krikščionių sąjungos politikos principų.
2. Imtis aktyvesnių priemonių priviliojant užsienio kompanijų MTEP padalinių į Lietuvą. Dabartinės mokslo ir verslo bendradarbiavimo programos (pvz., Intelektas) yra orientuotos į vietines verslo įmones, kurios yra nepajėgios investuoti ir vykdyti aukšto lygio MTEP. Lietuvos įmonių investicijos į MTEP yra vos 0,3% BVP, ir tai yra netoleruotinai mažai. Geriausias sprendimas, siekiant palaikyti tvarią MTEP ekosistemą, – pritraukti stambių užsienio kompanijų MTEP padalinius į Lietuvą. Norime stiprinti išorinių MTEP investicijų paieškas per jau įprastas organizacijas (pvz. Investuok Lietuvoje) papildomai įtraukiant mokslininkus ir studentus. Reikia rengti daugiau dvišalių vizitų, dalyvavimo parodose ir t.t. Dabartinės Lietuvos verslo asociacijos/konfederacijos yra suinteresuotos savo produkcijos eksportu, bet ne užsienio įmonių (potencialių konkurentų) prisikvietimu į Lietuvą.
3. Užtikrinti oraus gyvenimo galimybes jauniesiems mokslininkams. Pagal pasaulinę praktiką doktorantūrą pabaigusio jauno daktaro laukia dvi tolimesnio gyvenimo alternatyvos: siekti daktaro laipsnio reikalaujančio darbo privačiose įmonėse (labai patraukli alternatyva) arba ieškoti podoktorantūros pozicijos mokslo įstaigoje. Lietuvoje yra vienetai įmonių, kuriančių darbo vietas mokslų daktarams, todėl tokia karjeros kryptis yra menkai tikėtina bent jau artimiausiu metu. Lieka antroji alternatyva. Anksčiau LMT vykdyti podoktorantūros projektai buvo viena iš sėkmingiausių LMT priemonių, bet nutrūko ir kvietimas buvo atnaujintas tik po 3 metų pertraukos. Tokio pobūdžio priemonės ir jų vystymas, užtikrinantis jaunųjų mokslininkų podoktorantūros studijų galimybes palankiomis darbo sąlygomis, turėtų būti valstybinės reikšmės, nes tik taip gali būti suteikiama žmonėms viltis išgyventi po 10 metų studijų ir sulaikyti nuo emigracijos į užsienį ar žemesnės kvalifikacijos darbų pasirinkimo Lietuvoje. Dabartinė situacija yra valstybinių lėšų ir žmogaus gyvenimo laiko švaistymas, kas atbaido potencialius mokslininkus nuo doktorantūros studijų.
Todėl, jeigu gausime rinkėjų mandatą, nedelsiant sukursime valstybės remiamą sistemą leidžiančia jauniems mokslininkams (tiek Lietuvos, tiek čia dirbantiems užsieniečiams) gauti kreditą būsto įsigyti, jeigu jis įsipareigoja kurį laiką (pvz. 10 metų) dirbti Lietuvos mokslo įstaigose, kaip pagrindinėje darbovietėje. Tai pristabdytų „protų nutekėjimą“ iš Lietuvos, bei pritraukti talentingų jaunų mokslininkų iš kitų šalių.
4. Padidinti bazinį mokslinių tyrimų finansavimą. Kaip žinia, mokslininko atlyginimas susideda iš valstybinio (bazinio) pareigybinio etato ir iš projektų ar suteiktų paslaugų uždirbamo priedo. Nereguliarus konkursinis mokslo finansavimas neleidžia tikėtis stabilių pajamų, o, norint išgyventi, iš konkursų reikia užsidirbti bent 200 proc. esamo atlyginimo. Tuo tarpu užsienyje ~30 proc. savo algos iš konkursinių projektų prisiduriantys darbuotojai jau yra vertinami kaip išskirtinai daug pasiekiantys ir aktyviai užsiimantys projektine veikla. Žinoma, reikia kalbėti apie kokybinius kriterijus ir mokslininko konkurencingumą, tačiau turi būti aišku, kad konkursą laimėjęs ir aukštus atestacinius reikalavimus tenkinantis mokslininkas galės išgyventi, net jeigu laikinai nepasisektų gauti dotacijos.
5. Atskirti finansavimą, skiriamą moksliniams tyrimams ir aukštajam mokslui. Jei švietimui skiriama BVP dalimi Lietuva atrodo vidutiniškai ES kontekste, tai iš Lietuvos biudžeto MTEP skiriami 0,2% nuo BVP yra katastrofa. Dar daugiau, neaišku, kokia šių lėšų dalis skiriama veiklų administravimui. Kol Lietuvos verslas neskiria pakankamai investicijų į MTEP, o užsienio kompanijos kol kas steigia tik paslaugų ir gamybos, bet ne MTEP padalinius, tai tik pakankamas valstybinis finansavimas gali išlaikyti mokslinius tyrimus ir šalies inovacijų kultūrą. Priešingu atveju pasmerksime Lietuvą darbininkų krašto likimui. Užsienio kompanijos neinvestuoja į MTEP plikame lauke, tam turi būti ir infrastruktūros, ir kvalifikuotų žmonių.
6. Kurti Lietuvos MTEP prekinį ženklą. Pritariame GMC direktoriaus dr. Gintaro Valinčiaus ne kartą viešai pakartotai minčiai, kad pagrindinėje MTEP politikos strategijoje turi atsirasti nuostata dėl Lietuvos mokslo prekinio ženklo kūrimo. Tam reikalinga valstybiniu lygiu įgyvendinti koordinuotą MTEP veiklose sukurtų taikomųjų technologijų finansavimo modelį pagal technologinio parengtumo lygį, pasiteisinusi Vakarų Europoje ir JAV. Paprastai kalbant, naujos idėjos, fundamentiniai ir 1 – 5 technologinio parengtumo lygį atitinkantys tyrimai finansuojami LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos priemonėmis, o 6 – 9 lygio ir inovacijų kūrime atsiranda Ekonomikos ir inovacijų ministerijos instrumentai kartu su verslo finansiniu įsitraukimu. Veikiančioje MTEP ekosistemoje savo vietą ras ir kvalifikuoti teisininkai, vadybininkai, investuotojai ir intelektinės nuosavybės specialistai.
Dr. Marius Dagys. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biochemijos instituto Bioanalizės skyriaus vedėjas