Rasa Stulpinienė. Imperatyvas „Liaudies balsas – Dievo balsas“ nebegalioja? paseno? perdėm tradicinis?

Ech, tie žodžiai… Vieni gyvena ramų savo gyvenimą, o kiti, keičiantis politiniams vėjams, kaskart vėl ir vėl permąstomi, perkeičiami, dabar net susilaukia naujų semantinių atspalvių.

Kur nors Vakaruose žodis „liaudis“ turbūt jokių naujų išaiškinimų neturi, o mes turime. Nors mes esame su jais vienoje valtyje, jie nebūtinai supras tai, ką norime dabar pasakyti.

 Lietuva buvo liaudies dalis, kuri paskelbė Lietuvos  nepriklausomybę (labai gražus žodis ir „neprigulmybė“).

Lietuva išgyveno liaudies draugų ir liaudies priešų laikus.

Lietuvos liaudis sukėlė dainuojančią revoliuciją, atvedusią į Nepriklausomybės  atkūrimą.

Lietuva išaugo ant liaudies pasakų, padavimų, legendų ir sakmių. Mitologinės sakmės, beje, buvo tikras nerašytas moralinių tiesų vadovėlis, kur viskas pasakyta taip, kad net durnam aišku.

Liaudis kūrė mįsles, anekdotus, priežodžius. Šis palikimas paneigia mintį, kad mūsų tautosaka prėska, liūdna ir neįdomi.

Liaudis – tai tie, kurie kūrė, sekė, perpasakojo, pamiršę pridėjo savaip ir savo, kuriems buvo svarbu tai, ką žinau, perduoti ir pratęsti, kad tarnautų atminčiai.

 Mūsų proseneliams tautosaka nebuvo joks šou ir joks pop. Tai buvo nematerialus, intuityviai vertingas paveldas, kuriam nereikėjo jokių UNESCO patvirtinimų ir parėdymų. Ėjo iš dūšios, ir tiek.

Šiandien žodis „liaudis“ tariamas su panieka, nes turime konkrečių kontekstų. „Liaudis“ – tai tie, kas iš visos Lietuvos ir, tarkime, atvyko į kokį ten Šeimų maršą. O po mėnesio vėl marširavo. Ir juos palaikė Prezidentas.

Nuo kada į Prezidento nuomonę galima valytis kojas – juk ne durų kilimėlis, ką?

Nuo kada liaudis, išrinkusi valdžią, privalo bijoti išreikšti savo poziciją?

Nuo kada liaudis turėtų galvoti, ką apie ją galvoja visokių keistų televizijų ir laisvių nešėjai, kišėjai, brukėjai bei įtakotukai?

Liaudis, mielieji laisvieji, liberalieji, konservatoriškieji ir kosmonautiškieji valdžios atstovai, tai –  rinkėjai. Su runkeliais ir kitomis daržovėmis jos nei šioje kadencijoje, nei būsimose niekaip sieti nebereikėtų.

Dievas vienam nueidamas, kitam pareidamas, – sako senučiukė, jokioms partijų programoms nepavaldi patarlė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.