Rasa Stulpinienė. Žolinės žiedai

Man atrodo, kad šiuolaikiniam žmogui labai trūksta darnos su aplinka ir pačiu savimi. Trūksta ramybės. Jis vis dar mano, kad savo gyvenimą gali kontroliuoti pats, kad gyvąją gamtą galima reguliuoti pagal savo norus, kad viską galima išrauti, nupjauti, nukirsti, o toje vietoje pastatyti brangų daugiabutį, nutiesti šaligatvį, pakloti trinkeles. Lyg niekur nieko.

ŽOLINĖS ŽIEDAI

Nežinau, ar žino Žolinės žolės,

kad jų žiedai iki žiemos žus,

žali žiogai žiovaudami užsnūs

ir žingsnis po žingsnio

jas žiauriai žudysžiežulos šalnos…

Žmonės žinos:

ūžiantys vėjai, žliaugiantys lietūs

sugrįžo iš pernai

arba gūdžios amžių pradžios.

Rudens žinią nešios tik čirškiantys žvirbliai –

ryto žaroms, rugsėjo ilgesiui, vakaro žarijoms.

Tenežino dar Žolinės žolės:

gyvenimas – tai tik besisukantis dienos ir nakties ratas,

tik žybt – ir nebėr…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.