Rimantas Jonas Dagys. Ar tikrai visas smurtas kyla iš vyrų?

Kai kas sako, kad dabar dažnai apkalbamoje Stambulo konvencijoje yra kai kas gero, bet… stringa tik kelios vietos.

Be sveiku protu nesuvokiamų „socialinių lyčių įteisinimo“ konvencijoje iš esmės siekiama įteigti – „VISAS SMURTAS KYLA IŠ VYRŲ“! Ar tikrai smurtauja tik jie? Su sveiku protu nesusipykusiems ir savo lytinėje tapatybėje neklaidžiojantiems atsakymas yra aiškus.

Dabar mūsų galiojančiuose įstatymuose yra įvardinta ne viena visų mūsų vieno ar kito dydžio nuodėmės – smurto – rūšis.

Ši konvencija yra iš esmės ydingas kūrinys. Lietuvos mokslų akademija dar 2018 metais „socialinę lytį “ įvertino kaip neturinčią nieko bendro su biologija. Todėl natūralu, kad konvencijos ratifikavimui prieštarauja ir krikščionys, ir tie, kuriems gamtos pažinimas yra nesvetimas. Bet konvencija stumiama, matyt, siekiant sunaikinti ne tik vyro ir moters šeimą, bet ir pačią žmogiškąją tapatybę. Tokią pasimetusią, suskaidytą, visuomenę tada lengva valdyti, turint propagandinį žiniasklaidos aparatą. Bet dėl to verta pasistengti. Juk tokią svajonę turėjo dar XVIII amžiuje komunizmo pradininkai.

Norą valdyti visuomenę akivaizdžiai atspindi vis labiau didėjantis nepakantumas kitai nuomonei, bet kokią etiką pažeidžiantis, grubus puolimas prieš kitą nuomonę šiuo klausimu turinčius asmenis, kurių apklausų duomenis yra šalyje apie du trečdalius. Liūdna, bet šioje situacijoje žiniasklaida, užuot informavusi ir suteikusi lygias galimybes išsakyti nuomones, stoja akivaizdžiai į vienos nuomonės pusę, tuo dar labiau pagilindama takoskyrą tarp įvairias nuomones turinčių socialinių grupių.

Lietuvos Krikščionių sąjunga griežtai pasisako prieš kai kurių visuomenėje „žinomų“ ar save laikančių „žvaigždėmis“ žmonių atvirą ir cinišką tikinčiųjų bei dvasininkų užgauliojimą bei nepagrįstą jų žeminimą.

Kiekvienas Lietuvos pilietis – ar jis būtų mokytojas, statybininkas ar dvasininkas – turi turėti galimybę pareikšti savo nuomonę vienu ar kitu aktualiu valstybei klausimu. Ir tai nėra politikavimas, tai yra atviras savo nuomonės reiškimas. Bažnyčios kanonai draudžia kunigams būti aktyviais politinių partijų nariais, tačiau savo nuomonę gali reikšti kiekvienas. Tai garantuoja Lietuvos Konstitucija. Gerai, kad tai suvokia Prezidentas Gitanas Nausėda.

Kiekvieną dieną brukama vienos pusės nuomonė, nutylint kitą – tai būdas „civilizuotai“ slopinti laisvą žodį, tildomi ne tik pasauliečiai, išdrįstantys ginti prigimtines žmogaus, šeimos teises, bet ir dvasininkai, kurių tiesioginė pareiga kalbėti ir aiškinti apie moralinį blogį ir perspėti savo ganomuosius vengti nuodėmės. Tai kokį mastą visa tai įgytų, kai būtų ši konvencija ratifikuota, kai cenzūra taps teisėta?

Paradoksalu, kad kaip ir sovietmečiu, dabar dvasininkai, kurių ir jų vedamų tikinčiųjų dėka atgavome nepriklausomybę, puolami ciniškiausiai.

Europa, jos kultūra, moralė, teisė per šimtus metų buvo kuriama krikščioniškųjų vertybių pagrindu. Mes, dar tik vakar išsiveržę iš „komunistinės gerovės“, dar gerai pamename laikus, kuomet laisvas žodis buvo draudžiamas, marksistai visomis brutaliausiomis priemonėmis kovojo prieš bažnyčios skleidžiamas moralės idėjas. Kunigai buvo apšaukiami tamsybininkais, juodaskverniais. Jie buvo niekinami ir persekiojami. Bet juk tai ir yra pats tikriausias smurtas!

Ir šiandien, kuomet matome, kaip grupelė į valdžią pakliuvusių žmonių stumia neomarksistinę ideologiją, siekia sugriauti šeimą, bendruomenę, siekia jėga pakeisti per šimtmečius susiklosčiusias vertybes, mes negalime likti nuošalyje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.