Seimo nariai šioje spaudos konferencijoje kalbėjo ne Lietuvos vidaus politikos, tačiau, kaip patys teigia, svarbia ir aktualia ir Lietuvai, prezidento rinkimų Lenkijoje, tema, šių rinkimų pamokas tiek Lietuvai, tiek ir visai Europai. Tai, kas vykstas Lenkijoje, pasak seimo narių, nėra atsitiktinis reiškinys, būdingas Lenkijai. Jų žodžiais tariant, ,,tai yra šių dienų vyraujančių politikos tendencijų padarinys”.
Pasak E. Vareikio, jau kokį dešimtmetį politikoje atsirado reiškinys, kuris netgi ir politologams nėra visiškai aiškus – tai vadinamųjų ,,nesisteminių” partijų atsiradimas. Tokiomis partijomis vadinamos tos, kurios neatstovauja tradicinių politinių ideologijų. Tokios politinės jėgos neretai adaptuoja ir atstovauja kelias, vertybiškai sunkiai suderinamas politines ideologijas – konservatizmą, drauge su liberalizmu, socializmu.
Taigi E. Vareikio manymu, Lenkijoje vyko kova tarp dviejų pusių – aiškias konservatyvias vertybes deklaruojančio A. Dudos ir keistu pagrindu susivienijusių neaiškių kairiųjų jėgų. Visas šias kairiąsias jėgas, teigia politikas, vienija griaunamasis faktorius, tai, ką mes vadiname ,,mirties kultūra”. ,,Kadangi žmogaus orumą, asmens tapatybę ir tvirtą bendruomeniškumą, apie kurį kalbėjo ir ES pirmtakas Robertas Šumanas, gali užtikrinti tik krikščionybė, Duda, kaip krikščioniškos demokratijos atstovas, šiuos rinkimus laimėjo”,- sako E. Vareikis.
Galiausiai, priduria E. Vareikis, šiandien vyrauja neaiškiai apibrėžtos politinės ideologijos, tokios kaip ,,liberalkonservatyvumas”. Lietuvos opozicijoje, Vareikio manymu, yra partija, ,,kuri save vadina konservatoriais, liberalais ir socialkonservatoriais vienu metu”, o ,,kairiųjų Lenkijos prezidento A. Dudos oponentų mobilizacija labai primena ir Lietuvos atvejį”.
Tuo tarpu Krikščionių sąjungos pirmininkas Rimantas J. Dagys tvirtina, kad šiandien, tiek Lietuvoje bei Lenkijoje, tiek ir Vakarų valstybėse ,,vyksta aiški vertybinė diskusija ir skirtis tarp dviejų skirtingų pasaulėžiūrų”. Šis pasidalijimas, R. Dagio manymu, plika akimi matomas mūsų žiniasklaidos, politologų tarpe. Politikas teigia, kad ,,žiniasklaidoje dominuoja viena, liberalioji pusė, o kita – krikščioniškai konservatyvi pusė yra nepopuliari”. Šis pasidalijimas tarp dviejų, galima sakyti, kultūrų, sako Seimo narys, tai ,,skirtis tarp mirties kultūros, kurios pagrindiniai akcentai – gyvybės naikinimas įvairiomis formomis (eutanazija, abortai, Stambulo konvencija, tradicinės šeimos sampratos naikinimas), žmogaus atsakomybės prieš jo šeimą, bendruomenę, tautą ir valstybę eliminavimas, tautos išnykimo puoselėjimas, istorinės atminties naikinimas ir amžiais patvirtinto krikščioniškojo požiūrio vertybių, kurios individą, šeimą ir valstybę apibrėžia kitaip”. Krikščioniškajame suvokime, sako R. Dagys, akcentuojama pareigos šeimai, giminei, savo gimtųjų šaknų puoselėjimo svarba. Tad R. Dagio manymu, išvardint veiksniai atspindi egzistuojantį aiškų susidūrimą tarp ,,mirties” ar ,,išnykimo” ir ,,gyvybės” kultūros.
Galiausiai, Seimo nariai teigia, kad Lenkijoje krikščioniška tradicija, su amžiais patikrinomis vertybėmis, nugalėjo. Spaudos konferencijos dalyviai džiaugiasi, kad ,,Lenkijoje šis neigiamas poslinkis neįvyko ir lenkų tauta atsilaikė prieš milžinišką spaudimą, kurį sukėlė kairuoliškų tendencijų vyravimas žiniasklaidoje”. Politikai nuogąstauja, kad ši, jų manymu, neigiama tendencija šiandien vyrauja ir dominuoja Vakarų valstybėse, o Lietuva, deja, ne išimtis. Ši plintanti tendencija, nepaisyti tradicijų ir krikščioniškųjų vertybių, veda “tvarkingo išmirimo”, galinčio nulemti ir visos Vakarų civilizacijos žlugimą, keliu.