Nieko nebestebina valdančiosios daugumos noras, dengiantis karo Ukrainoje sunkumais, nieko neveikti, išskyrus viena norą – priimti šeimą griaunančius įstatymus. Tačiau, išvydus Seime pateiktą Neįgaliųjų socialinės integracijos reformos projektą, supranti, kad valdantieji stokoja ne tik išminties, bet ir širdies.
Pradžioje paminėsiu, kad Socialinių reikalų ministrė Monika Navickienė neužmiršo pasigirti, kad reformai įgyvendinti bus skirtas net milijonas eurų, kas šiais sunkmečio laikais reiškia „net“ po 6,8 Eur vienam neįgaliajam… Dosnu? Šalia to, Ministrė kukliai nutylėjo, kad ir tuos euriukus greičiausiai „suvalgys“ jos paskirti neaišku kokį išsilavinimą turėsiantys „Atvejo vadybininkai“. Tiesa pasakius, manęs tai nestebina, nes prisimenu, su kokiu entuziazmu dabar šią sritį valdantys naikino socialines įmones, sekdami pasakas apie greitą neįgaliųjų integraciją į rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančias įmones. Bet integracijos stebuklas neįvyko, o socialines aklųjų, kurčiųjų įmonės praktiškai sunyko. O kokį gėrį neįgaliesiems žada dabartinė papildoma reforma?
Kiekvienam iš mūsų turbūt ne paslaptis, jog kas geriau, jei ne gydytojas, gali žinoti neįgaliojo sveikatos būklę, jo ligas, jų prognozes, negalios istoriją, trukmę, eigą, galimas pasekmes? Medicininė dalis – pagrindas tolesniame žmogaus su negalia gyvenimo kelyje. Tačiau perspektyvoje, nustatant neįgalumą, „medicininės dalies“ reikšmę siūloma mažinti iki 40 procentų, gi apie didžiąją vertinimo dalį nuspręs nežinia kieno paskirtų ir nežinia kokį įsilavinimą turinčių asmenų įvertinti „…aplinkos veiksniai, asmens galimybės gyventi savarankiškai, dalyvauti visuomenės gyvenime“… Kas priims sprendimą dėl neįgalumo ir darbingumo lygio – atvejo vadybininkas? O kas jie tokie? Jų profesija, išsilavinimas, kompetencija, atsakomybė? Ar reformos pasekmės nepakartos neseniai liūdnai pagarsėjusių Vaiko teisių istorijų, kai vaikų teisių specialistais tapdavo visokie „izmailovai“ su kriminaline praeitimi?
Dabar žinome, kad pagal STT korupcijos vertinimus net 85 procentai apklaustųjų Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą vertina kaip korumpuotą. Jos priimtus sprendimus žmonės gali apskųsti Ginčų komisijai, kurios duomenimis virš 40 procentų skundų komisija tenkina neįgaliųjų naudai. Tai kas gi siūloma? Naikinti Ginčų komisiją!
Dabar didžią dalį tų pagalbos funkcijų neįgaliesiems jau atlieka Socialinės paramos centrai. Atrodytų reikia juos stiprinti, skiriant daugiau lėšų. Pasirodo, reikia šalia įsteigti naują centrus kuruojančią „Agentūrą“. Ar taip dubliuojant funkcijas neprasidės tarpinstituciniai nesutarimai? O kentės ir taip likimo nuskriausti žmonės su negalia. Ar po skambiu pavadinimu neslepiama privatizacijos galimybė? Tokie sprendimai rodo nepasitikėjimą už menką atlyginimą dirbančiais darbuotojais, kurių dauguma yra geri savo srities specialistai. Kodėl dėl neaiškios reformos taip menkinamas jų darbas?
Čia tik dalis valdančiųjų „išmyslų“, bet, svarbiausia, kad mūsų „demokratijos gynėjai“ tai daro iš esmės nesitardami nei su neįgaliųjų organizacijomis, nei su savivaldybėmis. Karas Ukrainoje trukdo? Ar Socialinių reikalų ir darbo ministerija kariauja? Na, nebent, su Lietuvos neįgaliaisiais. Stabdykime šį karą! Tam nereikia šarvuotos technikos, reikia tik jautrios širdies.
Rimantas Jonas Dagys