„Tipiškas pavyzdys, kaip tarnyba (aut. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą) nevykdo teismų sprendimų buvo paskutinis atvejis, kai iš piliečio gavome skundą. Jis apskundė tarnybos sprendimą teismui, teismas įpareigojo tarnybą pakeisti sprendimą, bet tarnyba sprendimo nepakeitė“.
R.Pociaus istorija kartojasi – šįkart mobingas įtariamas M.Navickienės ministerijoje
(103)
2022 lapkričio 18 16:00:00
„Vakaro Žinios“
Į viešumą iškilus vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės ir buvusio Viešojo saugumo tarnybos vadovo generolo Ričardo Pociaus konfliktui, apie patiriamą mobingą iš konservatorių prakalbo ir valdininkai. Tokioje pačioje situacijoje sako esantis Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pirmininkas Arvydas Akstinavičius, neseniai laimėjęs bylą teisme dėl ministrės Monikos Navickienės skirtos nuobaudos. Pirmininkas atviras – dabartiniai valdantieji nori išvalyti nepatogius vadovus ir ruošia vietas saviems.
Šią savaitę Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama byla, kurioje Ginčų komisijos pirmininkas A.Akstinavičius skundė ministrės jam skirtą nuobaudą. Kaip „Vakaro žinioms” nurodė teismo pirmininko atstovas Audris Kutrevičius, pareiškėjas prašė panaikinti socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymą dėl Ginčų komisijos prie SADM darbo pareigų pažeidimo. „Šiuo įsakymu Ginčų komisijos pirmininkas buvo įspėtas, kad jis gali būti atleistas iš pareigų, jeigu per ateinančius 12 mėnesių padarytų antrą tokį darbo pareigų pažeidimą. Pirmininkas, anot ministerijos, padarė pažeidimus, nes keli darbuotojai buvo priimti į komisiją nepaskelbus konkursų. Taip pat nustatyta pažeidimų skiriant darbuotojams priemokas”, – nurodė teismo atstovas.
Tačiau nepaisant ministerijos argumentų, teismas patvirtino komisijos pirmininko prašymą ir panaikino M.Navickienės įsakymą dėl darbo pareigų pažeidimo. Sprendimas gali būti skundžiamas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos.
Dar prieš teismo posėdį „Vakaro žinios” kreipėsi į SADM su prašymu pasidalinti ministrės sprendimu, kuriuo buvo skirta nuobauda A.Akstinavičiui. Tačiau nei tai, nei ministerijos argumentai teismui žurnalistams nebuvo atskleisti, motyvuojant asmens duomenų apsauga. „Konkrečiam asmeniui skirtos nuobaudos nėra viešintina informacija”, – trumpai nurodė ministerijos atstovai.
O pats komisijos pirmininkas A.Akstinavičius pasakoja pastaruoju metu sulaukiantis nemalonaus dėmesio iš vadovybės dėl viešai išsakytos kritikos ministerijos planuojamai negalios reformai. Kartu su reforma planuojama panaikinti ir A.Akstinavičiaus vadovaujamą komisiją.
– Kokie įspūdžiai iš teismo proceso?, – „Vakaro žinios” paklausė Ginčų komisijos prie SADM pirmininko Arvydo Akstinavičiaus.
– Džiaugiuosi, įsitikinęs, kad Lietuvoje visgi galioja Konstitucijos nuostatos, jog teisingumą vykdo tik teismai. Teisėjas garbingai atliko savo darbą. Ministerijai nepavyko pagrįsti neteisėtai man skirtos nuobaudos.
– Dėl kokio nusižengimo gavote nuobaudą?
– Tai buvo situacija, kai trys komisijos darbuotojos buvo motinystės atostogose, tad reikėjo laikinai priimti naujus darbuotojus. Kadangi už tokį darbo užmokestį sunku surasti naujų darbuotojų, darbo krūvis buvo paskirstytas kitiems darbuotojams. Aš paruošiau įsakymus, kuriuos patvirtino Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras, nes jie tvarko personalo klausimus ir finansus, o ne mes. Bet buvo pritempta bausmė, neva aš neteisingai „apiforminau” procesus, bet aš tik išleidau įsakymą, kurį arba tvirtina centras, arba ne. Tai Vyriausybės nutarimu centrui pavestos funkcijos, kurių aš nevykdau.
Taip pat teismui pateikiau argumentus, kad buvau nubaustas ne pagal Valstybės tarnybos įstatymą, o kaip samdomas darbuotojas. Kažkaip buvo surasta, jog mane galima nubausti pagal pusę Darbo kodekso straipsnio, nors aš esu „konkursinis” valstybės pareigūnas. Teisėjas patvirtino, kad negaliu būti baudžiamas už tai, kas nepriklauso mano kompetencijai.
– Tai vienintelis pagrūmojimas jums iš ministerijos vadovybės?
– Ne. Dar prieš tai, maždaug balandžio mėnesį, ministerija į komisiją buvo atsiuntusi Darbo inspekciją, kuri pas mus nieko nerado. Matyt, vis tiek turėjo kažką surasti, tad buvo suformuluota kažkas panašaus į „galimus aplaidumus” ir buvo skirta minimali bauda, kuri siekė berods 120 eurų. Aš nesutikau ir su šia bauda. Iš karto po Darbo inspekcijos vizito buvo atsiųstas auditas, kuris surašė preliminarias išvadas. Jos buvo derinamos su mumis, mes bendradarbiavome, bet gavus galutines išvadas, jose buvo pakeista daugybė punktų. Pavyzdžiui, auditas rekomendavo ministerijai įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, kaip ir priklauso pagal teisės aktus, vykdyti Ginčų komisijos priimtus sprendimus. Bet galutinėse išvadose dingo tokios formuluotės.
Tipiškas pavyzdys, kaip tarnyba nevykdo teismų sprendimų buvo paskutinis atvejis, kai iš piliečio gavome skundą. Jis apskundė tarnybos sprendimą teismui, teismas įpareigojo tarnybą pakeisti sprendimą, bet tarnyba sprendimo nepakeitė.
Man nebeaišku, ar Lietuvoje dar galioja Konstitucijos 109 straipsnis, jog teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai? Ar teisingumą vykdyti pradėjo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba? Toks teisinis nihilizmas, kurį ministerija toleruoja, man kelią siaubą.
– Ne kiekvienas tarnautojas, net ir matydamas, kad jam skirta bauda yra neteisėta, drįstų skųsti tai teisme…
– Tikrai ne kiekvienas pareigūnas turi tiek ryžto, kad kiekvieną neteisėtą sprendimą skųstų. O tarpinstitucinis mobingas jau tapęs įprastu. Žinome apie tokią praktiką ne tik Socialinės apsaugos ir darbo, bet ir kitose ministerijose. Ministerijų pavaldumo pareigūnai yra spaudžiami visomis formomis, ieškant kažko neteisėto.
– Mobingas arba spaudimas nepatogiems vadovams įprasta šios valdžios valdymo forma?
– Tai yra sisteminė problema. Matau, nemažai sąsajų su neseniai aptarta istorija dėl buvusio VST vado. Pavyzdžiui, ministrė ir man išskyrė priedą 2021 m. kaip darbo įvertinimą. Ir tikriausiai ne todėl, kad blogai dirbu. Kažkodėl vėliau buvo iškapstyta, neva aš padariau kažkokį nusižengimą. Ir buvau įspėtas, kad jeigu per metus padarysiu tokį nusižengimą dar kartą, būsiu atleistas.
Man tai panašu į R.Pociaus atvejį, kai jis buvo vertinamas teigiamai, o vėliau pradėta ieškoti kažkokių nusižengimų. Panašų į sistemą. Beje, esu bendravęs su žmonėmis, kurie daug metų dirbę Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje skundžiasi panašiais vadovavimo metodais. Dalis jų buvo priversti išeiti, kai viceministrai nesusitvarkydavo su darbu, o kaltų ieškodavo žemesnėse grandyse.
– Bandoma išengti nepatogius asmenis?
– Taip, ruošiamos vietos lojaliems žmonėms. Tokia praktika kyla iš nekompetencijų. Kai paklausau kai kurių ministerijos pristatymų, mane ima siaubas. Pristatant negalios reformą, ministerija tikina, kad tik 13 proc. savivaldybių teikiamų paslaugų prieinamos negalią turintiems žmonėms. Aš išsinagrinėjau 13 savivaldybių duomenis ir galiu pasakyti, kad situacija atvirkštinė. Labai norint galima būtų pritempti, kad gal tik 13 proc. paslaugų poreikio yra nepatenkinama. Nes daugelis savivaldybių patenkina 90 ir daugiau proc. paslaugų poreikio. Tai yra vieša informacija, kurią pakanka pasianalizuoti.
– Esate persekiojamas už išsakytą viešą kritiką planuojamai negalios reformai?
– Manau, kad taip. Matome, kad reforma tiesiog stumiama buldozeriu. Kiek žinau, neatsižvelgiama net į Prezidentūros atstovų pastabas. Niekas nekeičiama, neklausoma argumentų. Pagal projektą planuojama įsteigti naują agentūrą, kuri turėtų funkcionuoti jau nuo kitų metų liepos 1 d., bet jai nenumatytas joks finansavimas. Ar tai reiškia, kad yra numatytas žmogus, kuris gaus gerą atlyginimą ir šį postą? Tai yra svarbiausias tikslas? O kaip visa kita vyks, panašu, nebesvarbu. Todėl ir Ginčų komisija nebereikalinga. Kas gali paneigti, kad agentūra nebus privatizuota, suteikiant viešosios įstaigos statusą… Tuomet atsiras privatininkai ir privataus verslo interesai. Man akivaizdu, kad už šios reformos yra užsakovas, o ministerijos vadovybė yra tik užsakymo vykdytoja. Jeigu reforma kažkokia savo forma bus įvykdyta, pasimatys ir užsakovas. Bet blogiausia, kad dėl to kentės negalią turintys žmonės.